Johno Irvingo paviešėjimas Lietuvoje, daugiau negu stebuklas kiekvienam jo gerbėjui. Man irgi http://www.blogas.lt/BlogasPavadinimas/341438/mano-dievas-atvaziuoja.html .
Deja…
atvykusi specialiai anksčiau į mugę tikėjausi užsiimti kur nors vietą, kad galėčiau patogiai (ar bent jau kokybiškai) pasiklausyti kaip jis pristatinės savo naująją knygą. Keistokai nužvelgus ilgėjančią eilutę prie vietos kur jis dalins autografus (maniau- žiopliai, juk dalins tik 19:00…turbūt susimaišėte, juk dar tik 17;30…) pakilau ir… likau šokiruota. Salėje 5.1 buvo tiek žmonių, kad… net nerandu pavyzdžio tai apibūdinti…supratusi savo menkas galimybes ne tik jį pamatyti bet ir išgirsti, patraukiau prie autografų ištroškusiųjų eilutės, suprasdama, kodėl gi ten jau stovėjo tiek žmonių… Grįžusi pamačiau, kad eilutė tapo tikra EILE… vis dar tikėdama, kad autografą gausiu pasiruošiau ten ilgokai stovėti… stovėti teko ir ilgokai…deja po 2 mano stovėjimo valandų teko išgirsti, kad liko 5min. dalinimams autografų. Žmonės ,tiesiogine žodžio prasme, pasiūto… taip spaudėsi, grūdosi… deja parašo negavau, bet supratau ką dariau blogai, tad kitą kartą, jei norėsiu gauti mylimo rašytojo autografą darysiu taip:
- pasiimsiu mažą berniuką, įbruksiu jam į rankas knygą ir stumsiu jį, pasipiktinusiai šaukdama- Praleiskite berniuką,nesumindykite mažiuko.
- busiu “nagla” ir grūsios… tai kas,kad tie žmonės stovėjo jau kokia valandą ar dvi…
- kad atkreipti dėmesį, ir bent jau dėl to gauti autografą pasidarysiu skelbimų : “Noriu turėti nuo tavęs vaiką”, “Nekaltybę už autografą”, “Tu pavogei mano knygos idėją”. (šis punktas dar nemėgintas)
Dar keletas pastebėjimų:
> Kai kurie, ypač “naglieji” mugėje pirmą kartą išgirdo apie tokį rašytoją kaip J.Irvingą, ir nusipirkę knygą (žinoma tą, kuri labiausiai išreklamuota) ypač jautėsi nusipelnė autografo.
>Tikrieji gerbėjai, mandagiai laukė eilėje suprasdami, kad autografas knygos turinio vertės nepadidina ir jei negaus to autografo, tai negaus.
>Norėtus, kad Irvingas būtų pasirašinėjąs ilgiau, bet… gal geriausiai pabaigtų šį blogo įrašą šie keletas sakinių iš jo knygos “Našlė vieneriems metams”
“Ruta negalėjo pakęsti nesaugumo jausmo, kurį patirdavo, apsupta minios autografų laukiančių skaitytojų. Visada kas nors įžūliai į ją spoksodavo; dažniausiai tas žmogus stovėdavo be šalia eilės, paprastai be knygos>….<ruta P bijojo?
Comments are closed.