<![CDATA[
Laidotuvės. Visi stovi prie kątik sukasto kapo. Prieinu prie 6 metų mergaitės.
-Kaip, mažute, jautiesi?
-Gerai.
Jos mama, po pusės metų ligos kančių, pagaliau atgulė amžinojo poilsio. Susižinojusi apie tai, mažutė nei ašaros neišleido.
– Kodėl neverki?
-O kodėl turėčiau?
– Mamytės gaila?
-Gaila,- pasakė tokiu balsu, kuris neleido abejoti, apie tai kaip tai yra skaudu,- Mamytė nenori, kad aš verkčiau.
Dieve, prašau stiprybės išlydint artimuosius, nes vaikiško nesupratimo (išminties?) jau nebesusigrąžinsiu.
]]>
Comments are closed.