Nesuprantu didžiųjų švenčių(Kalėdos/Velykos) šventimo kultūros. Pirmiausia todėl, kad tik per jas didelė dalis krikščionių prisimena ir didžiuodamiesi teigia, koks yra jų tikėjimas dydis ir kartoja jiems patiems nesuprantamas apeigas.
Antra, nes susirenkama pavalgyti. Pasiruošimas šventei- maisto pirkimas, šventės eiga- maisto valgymas, persivalgymas, šventės pabaiga- maisto išdalinėjimas, indų plovimas.
Trečia, visi būna surizę besiruošiant, o ir aš liežuvio nenulaikau.
Mama laisto “šventu” vandeniu stalą, o aš ” Iš krano juk pripylė, nes juk 2 metus nebuvo bažnyčioje”
Yra ir pliusų, bet dabar esu pernelyg persivalgiusi, kad juos prisiminčiau (paradokslu, nes pasirinkimas, ką valgyti man, buvo minimalus)
Comments are closed.