Su kiaulpienėmis (pienėmis) dažniausiai man tenka susidurti ravint lysves darže ar gulint pievoje ir vengiant išsiteplioti jomis. Saulėtomis dienomis jos jau džiugino savo geltonumų mano akis, o gal galėtų džiuginti ne tik jas?
Kiaulpienių lapuose galima atrasti karoteno (stiprina regėjimą), vitamino C ( nuo infekcijų ir senėjimo(!)), mangano, vario, o jei kiaulpienės surinksi prie kelio dar ir švino bus 😀 O svarbiausia jose gausu geležies, kas man labai aktualu.
Žinoma, jei paprasčiausiai prisiskinsi ir pradėsi graužti jas, tikrai jomis nesusižavėsi. Pirmiausia reikia panaikinti kartumą- lapus smulkiai supjaustyti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Kartumas pranyks. O tada jau ir gardini jomis ką tik nori.
Reikės:
Svogūno laiškų,salotų lapų, krapų, ridikėlių, kiaulpienių lapų. (kiekio nenurodau, nes visko tiesiog po saujelę, o kiaulpienių lapų tiek pat kiek ir salotų)
Grietinės šaukštą, pipiriukų, druskytės, alyvuogių aliejaus šlakelis.
Paruošiate kiaulpienių lapus, kad nebebūtų kartūs jie. Susiplėšote salotas, susmulkinate krapus, svogūno laiškus, susipjaustote ridikėlius. Viską sumaišome. Įdedame grietinės, įpilame šlakelį aliejaus, prieskonių ir skanaujame.
Tikrai skanu. Pienės primena špinatų skonį. Būtų dar skaniau, jei ranka nebūtų sudrebėjusi pipiriukus pilant, nes po šių salotų labai troškino mane 😀
Comments are closed.