Gyva archeologija Kernavėje

Jei gyveni Širvintų rajone, pirmosios Lietuvos sostinės Kernavės kieme, tai didžiausia gėda neieškoti ten paparčio žiedo Joninių naktį ir nepasinaudoti galimybe pamatyti gyvą archeologiją. Paparčio žiedo neieškojau, bet gyvą archeologiją pamačiau jau antrąsyk. Gali ir tu, mielasis užklydėli, nes eksperimentinės archeologijos festivalis “Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje” vyks visą ilgą savaitgalį. Daugiau informacijos ir programa čia, o dabar- mano įspūdžiai.

Dar net nepasiekus Pilies kalno piliakalnio, ant kurio ir vyksta visas festivalis, turi praeiti Kernavės alėja, kurioje vyksta tikra mugė. Džiugu, kad ten tikrai yra į ką paspoksot: vaistažolės, medus, įvairiausi dirbiniai, lipdiniai, rankdarbiai, odos-kailio gaminiai, bobučių pyragai, medžio drožiniai, sendaikčių kiemeliai. Labiausiai sudomino tas stalelis, kuriame buvo pardavinėjami deginto, pjaustyto medžio dirbiniai:auskarai, palinkėjimai, šaukštai, žaislai ir kt. neaiškios grožybės.

Renginio teritorijoje galėjai išvysti įvairiausių amatų kiemelius. Ten ne tik autentiškai vaizdavo amatus, bet ir papasakodavo apie juos. Galėjai stebėti puodžius, kalvius, juvelyrus, audėjus…

O štai čia daugiau mėšlo, nei molio. Ne aš sugalvojau, taip sakė. Skanaus, valgant sriubą iš tokio dubenėlio.

Daug gyvos archeologijos gerbėjų buriavosi prie viduramžių kankinimų pasirodymo. Pasikankint galėjo kiekvienas norintis;) Jei ten keliausit, įspėju- paleidžia tik tada, kai kas nors sušelpia už tave kokį litą.

O mane labiausiai traukė tai, kas blizga…

… ir tai, kas gąsdina. Tos sudžiuvusios varlės atrodė kaip gyvos. Varlių antpilai ir užpilai tinka nuo visų ligų, tik vaikams negalima duoti, nes gali išprotėt. Verta prisimint šį faktą.

Vienų kiemelių rezultatus buvo galima išvysti jau po poros ar net greičiau valandų. Bet ar spės tą luotą pirmadieniui pagamint, neesu įsitikinus. Labai jau daug darbo ir vargo.