Tvarkiaus savo senus referatus, rašinius ir atradau savo klasiokės Baltagalvelės rašytą rašinį apie mane. Iš kart pasakau- niekad gyvenime nebuvau paskandinus kačiuko 😀
Įdomu, ar Justė jau paskandino kačiukus?
Gyvenimas- į šį žodį sutilps viskas: jausmai, patirtis, draugai, kūrybiniai polėkiai, meilė, nuotykiai. Mums, žmonėms, tai atrodo savaime suprantamas dalykas. Tačiau, kai kuriems gyvenimas pasibaigia ne neprasidėjęs.
Justė- gimnazijos mokinukė, trumpais, jau ketvirtą atspalvį įgavusiais plaukais. Miela, darbšti, mandagi mergina. Visuomet maloniai nusišypsos ir labai nuoširdžiai pasakys: „Ačiū, Saule!”. Rodos tokių žmonių mažuma. Ji turi keletą draugų (nieko keisto), visus juos vienija bendri pomėgiai: žaizdos, nešvankūs kuokeliai, linksmos patyčios ir keisti filmai apie transformerius ar svajonių berniukus su burtų lazdelėmis. Ji ir mane vadina drauge, tad galiu sakyti- pažįstu ją tiek, kiek man leidžiama apie ją žinoti, o daugiau aplinkiniai pataria nesidomėti. Tad, man ramu.
Katinas X(dar neturi vardo) gimė 2008-ųjų rugsėjo mėnesį. Gimimo vieta- Justės lova, apie 3 valandą nakties. Mielas, pūkuotas, šiek tiek įkyrokas. Ir.. Ar vis dar gyvas?
Justė ir kačiukas, kačiukas ir Justė, kad ir kaip pasakytum ar pagalvotum, išvada yra tik viena- liūdna baigtis. Ne, Justė taip lengvai nepasiduoda, tai ji, ta Dievo rykštė, kuri sprendžia nekaltų kačiukų likimus. Ar tai šiais laikais įmanoma? Pašiurpsta oda vien apie tai pagalvojus. Draugai, apsižvalgykite, tai vyksta šalia!
Eiga tokia: gimsta mažas, mielas, gražus, bet varganą likimą turintis kačiukas. Jis ne nenutuokia, kas jo laukia, tad pirmomis dienomis jam leidžiama pasimėgauti skaniu mamytės pienu. Tuo tarpu Justė įsitempia. Ji labai geros širdies, nes duoda kačiukui šansą- pasidomi, ar aplinkiniams nereikia mielų gyvūnėlių. Atsakymas- neigiamas. Jų visur pilna: Indrė bando „prakišti“ savuosius, Ilona maloniai pasidomi, ar nenoriu nelauktos dovanėlės…
Tris, na,daugiausiai keturias dienas pasidomėjusi, Justė tęsia darbą. Surengia išvyką po Širvintas. Kol draugai smagiai šnekučiuojasi, Justė negali atsipalaiduoti: ji ieško geresnės vietelės savo augintiniams. Pastaruoju metu tai tapo mūsų jaukaus miestelio simbolis- sraunioji Širvintos upė. Ach, o vasarą mes taip smagiai joje atvėsiname savo įkaitusius kūnus.
Pati nemaloniausia visos šios nepavydėtinos likimo sprendimo situacijos dalis- kelionė į rūsį, Tuomet Justei tenka purvintis rankas, ieškant seno bulvių maišo, arba kitaip- mirties nuosprendžiui įvykdyti būtinų įrankių.
Vėlyvas vakaras, aplink tylu ir ramu. Būtent tada vyksta tai, kam nereikia svetimų akių. Tik ji ir jis. Ji- tuo metu visagalė, o jis…Jis neturi balso teisė, viską sprendžia Justė, su savo garsiuoju „veto“ galinčiu pakeisti viską. Nežinau, kas po to vyksta jos sąžinėje ir koks gilus būna jos miegas. Kaip ji atsipalaiduoja ir nukeliauja į svajingą sapnų karalystę su transformeriais ar magiškais berniukais?!
Gyvenimas- vieniems svarbus, o kitiems- nevisavertis dalykas. Vieni dėl jo kovoja iki paskutinio atodūsio, o kiti lengvai išplėšia ir paleidžia. Kai kurių gyvenimus valdo likimas, o kai kurių- Justės ranka ir sėkmė.
Comments are closed.