Žadintuvas nuskambėjo 5:45. Pasidariusi mėtų arbatos, pasiėmusi mylimiausiąjį puoduką ir miegmaišį, nuskubėjau į kitoje gatvės pusėje esantį daugiabutį. Ten manęs jau laukė Tarė (tamsiaplaukė blondinė, kuri mano gyvenimą daro naivesnį ir linksmesnį). Tyliai, bet greitai užlipome į penktąjį aukštą, o tada- ant stogo. Pasitiesusios pledą, apsigobusios miegmaišiu ir įsipylusios į puodelius karštos, šviežių mėtų arbatos pradėjome laukti. Ko? Išauštančio rudens.
Štai taip prasidėjo paskutiniai metai mokykloje. Dabar aš jau abiturientė. Atvėdusį savo pirmoką (Matas, gyvena Kalnalaukio gatvėje, mėgsta fūlę, geriausias draugas Laurynas), pakėlusi mokyklos vėliavą (vos nenuverčiau viso to stulpo) ir nusiteikusi naujiems iššūkiams pradėdu šį rudenį. O ko tu lauki iš rudens?
Comments are closed.