Tai įvyko. Visą naktį sapnavau, kaip sprendžiu istorijos testus. Kaip siaubo filmų negalima prieš miegą žiūrėti (kitaip gali sapnuoti košmarus), taip ir istorijos vadovėlius reikia patraukti toliau nuo lovos…
Jau dvi savaites esu abiturientė ir jau ruošiuosi egzaminams. Jau svajoju apie vienetą ir apvalius nulius šalia (kiekvienas žmogus vertas tiek, kiek vertos jo svajonės), bet žinau, kad svajonėms lengviau tapti realiomis, kai padedi joms darbu. Tad dirbu, dirbu…
12 klasė nuo visų kitų vienuolikos skiriasi dėl vieno dalyko. Nebedrįsti bimbinėti. Pamokose klausaisi kiekvieno mokytojos žodžio, per “langus” mokaisi skaitykloje, o namie padaręs namų darbus vis tiek randi, ką dar pasimokyti. Stalas, lovos pakraščiai nukrauti vadovėliais ir uždavinynais, nes tiki, kad ta informacija gali sklisti oru ir būdama šalia ją sugersi. Vis rečiau užsuki į facebook’ą, blogą ir delfį, nes internete atrandi svetainių su “online” testais ir ieškai informacijos forumuose, skirtiems busimiems studentams.
Ar aš išprotėsiu? Nemanau, nes jokio spaudimo nejaučiu iš šalies ir jei tų egzaminų neišlaikysiu taip gerai, kaip tikiuosi, pasaulio pabaiga tikrai nebus. Studijos- tik patrauklus ir patogus variantas po mokyklos, bet yra ir kitų variantų… O dabartinis noras ir potraukis mokytis kyla natūraliai ir “neprievartaujant” savęs..
Tad… sėkmės man 😀
Comments are closed.