Meilė yra gryna beprotybė. Tokia ji buvo visais laikais. Ji nepraeina. Ji nepraeina netgi tada, kai ją lydi kasdienybės ir audrų išbandymai. Ji atneša skausmą. Kai kada dar blogiau… Herbjorg Wassmo “Dinos knyga” dvelkia šaltumu. Skandinaviška aplinka, šiaurietiški žmonių pasauliai ir šalta, atšiauri pagrindinė veikėja…
Month: January 2010
Žaviuosi šiais gyviais. Jie laikomi mirties, nelaimės pranašai, tad niekas jų džiaugsmingai nesutinka. Jų atsiskyrėliškas gyvenimas miesto pakraščiuose, šalia sąvartynų ir išdidžiai tylus tupėjimas ant daugiabučio stogo atbrailos, kelia susidomėjimą, o paslaptingas ilgaamžiškumas- pavydą. Juk per amžių amžius žmogus troško gyventi kuo ilgiau, o štai…
-Supranti, ten, viduje, yra kitas pasaulis… Jis suspaustas ir labai šaltas. Mus skiria durys. Kai jas atidarau, tai pasaulis į mane padvelkia, ir jis baisiai baisus. Net, kai uždarau duris, man atrodo, kad viena mano dalelė ten liko. Nežinau, kaip tiksliai pasakyti. Kai šneku, viskas…
Šiandien ne sunday, o sinday Nuodėminga diena. Nors tokioms nuodėmėms aš esu paskyrusi ketvirtadienį (kad įgaučiau energijos pabaigti savaitę), bet šįkart tegul būna sekmadienis. Apie tinginio darymą visą savaitę svajojau. Tai klasiokė vis apie savo saldaininį tinginį pasakojo, tai istorijos mokytoja per konsultaciją pavaišino. Tad…
Vakare gali pamatyti kaip švinta tikrasis šaltis. Tik jau nesiskųskime juo. Geriau pagarbiai į jį žiūrėkime… pro langą ir su šilta arbata rankose. “Viduržiemį apsižiūrėjau, kad mano sieloje glūdi neįveikiama vasara” A. Camiu
Turbūt kiekvienas kartais jaučiasi “sumedėjęs”, bet man medis, kaip simbolis, turi labiau teigiamą reikšmę. Šaknim į pragarą, šakom į dangų, bet juk tai velniškai gražu. Kokia prasmė. Ir medis, ir žmogus – Šaknim į pragarą, šakom į dangų. J. Marcinkevičius “Mažvydas” Žmogus kaip ir medis.…
Pastaruoju metu man trūksta laimingų akimirkų. Juk žinote jas. Tik jų metu jautiesi visiškai laimingas, lyg pats spinduliuotum laimę ir pozityvumą. Viskas, kas ne taip, atrodo nesvarbu ir ta akimirka norisi gyventi kuo ilgiau. Depresija ir kitos velniavos mano galvoje nesilanko, bet labai daug “nešvarumų”…
… atsirado saujelė žmonių, kurie norėjo švęsti žiemą. Šventimas prasidėjo nuo tradicinių pramogų- sniego angelų darymo. Vėliau perėjom prie netradicinių. Muilo burbulų pūtimas, kai lauke <-12. Nuo šalčio jie pradeda stingti ir pasidaro lyg popieriniai… Nepamiršome ir rogučių… … nors kai kuriems, jų net ir…
Tokios žiemos nemačiau jau trejus metus. Buvau pradedanti manyti, kad pusnis, šerkšnu nuklotus medžius ir “kiškių gaudymą” teks pamiršti, o tik džiaugtis keliomis snieguotomis dienomis per metus. Šį žiemą viršijo lūkesčius, tad reik naudotis proga ( o jei ji, tai paskutinis pasispardymas? ). Ryt lėkiu…
— Tomai! — Paskui tyliau: — Tomai…ar visi pasaulyje žino… kad jie gyvi? Jau beveik viduržiemis. Jei žiema nemiela širdžiai, ši knyga privers tai pamiršti, nes ji kvepia… vasara ir vaikyste. Iš tikrųjų, kai užsimerkusi prisimenu savo vaikystę, tai būtinai būna vasara. Atrodo, kad kitais…