L.S. Černiauskaitės knygoje „Artumo jausmas„ atrandi moteris, kurios bendrauja su mirusiaisiais, sielvartauja, bet ieško tikrų jausmų. O juk ieškoti svarbiausia? Net mirusieji turėdami internetinį ryšį su žeme, ieško savo artimųjų norėdami jiems padėti, nuraminti juos.
Tai ir yra tas artumo jausmas, kurio visi mes siekiame. Net danguje, kur viskas pamažu pasimiršta, jis ilgiausiai išlieka.
Moteriškumo transformacija ir metamorfozės- štai apie ką L.S. Černiauskaitė gali ir moka rašyti. Ji sugeba suformuluoti ir įvardinti tuos gylius moteriškumo užkaborius. Rašytoja tam turi įgimtą poetinę nuojautą, nors tai labiau atsiskleidė „Kvėpavime į marmurą“.
Man atrodo, kad L.S.Černiauskaitė dar neparašė TOS knygos, kuri jos vardą įrašytų į didžiųjų lietuvių autorių sąrašus. Jos knygų idėjos nuostabios, bet neišplėtotos, tad visos jos knygos lyg kelio paieška. Manau, kad jau surado jį- tai moteriškumas, o dabar metas jai pradėti rašyti TĄ knygą.
Kad ir kaip ten būtų, aš jos gerbėja. 7/10
