Pasaulis keičiasi. Jei taip nebūtų, mes vis dar gyventume urvuose. Tai, kas atrodė nesuprantama seniau (kairiarankiai, moterų teisės, juodaodžiai…) dabar yra priimtina. Nuo mūsų priklauso tik tai, ar tie pokyčiai bus priimti skaudžiai ar taikiai. Regis, Lietuvos visuomenė pasirinko komplikuotesnį kelią.
Aš tikiu žmonių lygybe ir teisėmis. Taip pat man patinka žmones, kurie savo požiūrį argumentuoja, o nesišvaisto tokiomis frazėmis kaip ” tai prieštarauja gamtai”, ” tai prieštarauja moralei”, “jie nori turėti daugiau teisių nei kiti”.
Aš pritariu, palaikau ir didžiuojuosi kitais straipsnių autoriais, kurie taip sklandžiai ir aiškiai išdėstė tai, kam man pritrūko rašymo įgūdžių ir žinių. Pasiskaityk, ką mąsto, ta maža dalis žmonių, kuri pritaria.
M. Pavilioninė “Pseudoteorijos ir lytinės mažumos”
D. Širvinskas “Gėjų eisena: FAQ”
Dovilė “Kodėl aš dalyvausiu LGBT eitynėse 2010-ųjų gegužę”
Aš jau antrą savaitę diskutuoju apie tas eitynes, apie kitokius žmones. Tad nieko keisto, kad vakar galiausiai buvau pavadinta “pyderų” drauge ir lesbiete. O taip pat, vakarais turėsiu pradėti bijoti vaikščioti po miestą ( 😉 ), kad manęs neužpultų homofobiški pirmokėliai, kurių plakatus iškabinėtus mokykloje man teko plėšyti. Gal nereikėjo išskusti jų, bet… aš buvau perspėjusi, kad taip padarysiu, jei jie tęs “akciją”. Homofobiška ir vaikiška, nes tie patys gimnazistai nufilmavo, kaip kabina plakatus ir nuorodą įdėjo į Facebook’ą.
Prisiminkime, kad visi esame homo. Nesvarbu, ar esi homoseksualas, homofobas ar tiesiog homo sapiens, kuris nemaišo tolerancijos su abejingumu (“man tas pats”, ” aš nei už, nei prieš”). Kad ir kokie mes skirtingi, bet gerbkime vieni kitų kitoniškumą.
Comments are closed.