Laikas pradėjo bėgti greičiau. Pirmosios trys savaitės buvo tokios ilgos. Turbūt dėl to, kad viskas buvo nauja, daug įspūdžių ir dar nuotaikos pokyčiai kasdieniniai. Ketvirtoji savaitė prabėgo taip greitai, kad net jau pradėjau sakyti, kad čia jau busiu ne devynis, o jau tik aštuonis mėnesius.
Per tas keturias savaites įsitikinau, kad reikia gerbti, mylėti ir niekuomet nekeikti užsienio kalbos pamokų. Nors mokykloje anglų kalba niekuomet nebuvo lengva pamoka, mano tarimas visada būdavo žiaurus, o apie gramatiką ne nenoriu kalbėti… bet čia pamiršau baimę kalbėti, nes tai vienintelė galimybę man bent kažkiek susišnekėti ir išsikalbėti. Mintys laisvai virsta angliškais sakiniais, o kartais „pagaunu“ save, kad neprisimenu lietuviško žodžio, bet angliškąjį atitikmenį prisimenu gerai.
Mano siauros, prancūziškos gatvelės
Prancūzų kalbos kursai man nelabai patinka. Mokytoja kalba prancūziškai, tai nelabai suprantu, ką ji aiškina… O angliškai kiti nelabai kalba, ar bent jau kalbantis prancūzų moka tiek pat, kiek aš. Žinot, kas man padeda? O gi rusė ir aiškina man viską rusų kalbą. Užkalbinau ją, pamačiusi, kad jos žodynas Rusų-Prancūzų. Didžiuojuosi, kad suprantu viską ką ji kalba, bet atsakyti man žymiai sunkiau. Šiaip ne taip bandau regzti sakinius ir kartais pavyksta. O ta moteris tokia maloni, tokia sava. Apie viską papasakojo: kaip atvažiavo, kaip nieko nemokėjo, kaip vyrą susirado, kaip rusai kultūros turėtų mokintis… Tikrai tokia artimesnio krašto. Žinau tikrai, kad grįžusi į Lietuvą tobulinsiu savo rusų kalbos žinias, nes pagrindą turiu, tad nereikia jo švaistyti.
Nors ir čia bus progų patobulinti rusų kalbos žinias. Aš ir kitas savanoris buvome pakviesti į Cafe Langue (Kalbų kavinė) pristatymą. Idėja tokia, kad atskiri staliukai- atskiros kalbos. Pasirinkimas platus: anglų, kinų, ispanų, vokiečių, prancūzų… o taip pat ir rusų. Asmenišką pakvietimą gavau atvykti kitą savaitę būtent dėl rusų kalbos staliuko.
Prancūzų kalbą sunkiai leidžiasi įveikiama, o tuo labiau, kad dabar čia mokykloms atostogos, tad mano kursai vėl prasidės tik lapkričio vidury. Ačiū dangau, kad atsiuntei man Danijelių, kuris ateityje nori būti prancūzų kalbos mokytojų ir pasisiūlė mane mokyti. Bus tokie kaip mainai, aš jam padėsiu klijuoti tapetus bute ir pamokysiu kaip naudotis Microsoft Exelių, o jis vakarais mane mokys prancūzų kalbos pagrindų. Šiandien net testas iš žodyno laukia manęs.
Per šias savaites susipažinau su daug įvairiausių tautybių žmonių. Kinija, Malaizija, Indonezija, P.Korėja, Iranas, Ispanija, JAV … Jaučiu kaip „lendu iš dėžės“. Juk to ir čia atvažiavau- plėsti savo akiratį. Tad todėl, čia jaučiuosi vis geriau ir geriau.
