BlogasPavadinimas

C’était difficile et compliqué 43/52

Tai buvo sudėtinga ir sunku!

Tikrai taip, toks buvo pirmasis mano mėnuo! Jis prabėgo greit, bet tikrai ne nepastebimai.  Pernelyg daug visokių atradimų, praradimų, naujų tikslų, pažinčių, potyrių, baimių, džiaugsmų…

Ką atradau? Naujas pažintis. Einu visur kur kviečia. Taip, dažniausiai rizikuoju apsikvailinti ar jausti nejaukiai. Susikaupiu, išjungiu „saugiklius“, kurie įsijungdavo kiekvienąkart Lietuvoje, net paprasčiausiam draugų pasiūlymui, ir einu. Būna, kad „prakišu“ šitoje loterijoje, bet dažniausia patyriu tai, dėl ko galiu sakyti, kad vertėjo išvis čia važiuoti. Susipažistu su žmonėmis, kurie yra labai geri, nori man padėti, supranta, kad jaučiuosi vieniša. Stebiuosi, kaip man sekasi sutikti tokius geranorius.

Zazie ir Stromae. Labai gera prancūzišką muzika, kuri „taško“ mane čia. O taip pat Sexion D‘Ahesion „Wati by night“.

Vienas iš pagrindinių tikslų šios kelionės suvokti ką noriu veikti gyvenime. Jau vieną iš dalykų supratau– studijuosiu LT. Man reik savos žemės, lietuviško burbėjimo, savų žmonių šilumos…

Nauja baimė– nemokėti kalbos. Gyvenime nevažiuosiu atostogauti ten, kur negalėsiu susikalbėti vietine arba anglų kalba.

Buvo ir praradimų… Susipykimas su savimi. Pirmąsias dvi savaites. Pykau ant savęs, kad užsikeliau sau kartelę per aukštai ir neįvertinau savo galimybių išverti tokius pokyčius. Ignoravau „svajoklę maksimalistę“ tas dvi savaites ir tiesiog srėbiau jos užvirta košė. Bet jau susitaikėme su ja ir svajojame vėl kartu;)

Nebežinau, kad vyksta pasaulyje, Lietuvoje. Tai dėl to, kad neturiu pastovaus interneto. Nors įtariu, kad jei vėl sekčiau visas naujienas iš Lietuvos, ta nostalgija jai pradėtų mažėti.

Šio mėnesio nebūčiau ištvėrusi be draugų laiškų parašytų dar būnant Lietuvoje. Be sesers laiško „iš ateities“, kuris įkvėpė, kad daug ką padaryti turiu čia. O kitos sesers saldus siuntinys iš namų priminė, kad skaniausi šokaldukai yrra lietuviški. Be Macdonaldo interneto, kuriuo galiu naudotis visiškai nemokamai (net nieko nesipirkdama), šiltoje ir patogioje vietoje. Geras oras, kadangi pas jus jau sniegas pirmas iškrito, o čia vis dar gėles žydi. Labai padėjo vietinių savanorių dėmėsis rodomas gestų-prancūzų-anglų kalbomis. Girdžiu kai kurių savanorių progresą anglų kalbos srityje. Džiugu, kad ne tik aš mokausi, bet ir jie.

Du geriausi atsiminimai iš šio mėnesio yra šokiai iki ryto su savanoriais klube ir nuostabi prancūziška vakarienė(vynas, šampanas, sūriai, sraigės…) su vieno draugo šeima, trūkusi iki 2 valandos nakties:D

Štai toks buvo mano pirmasis mėnuo Prancūzijoje.  Sudėtingas, sunkus, bet… gausus ypatingų potyrių :)

Facebook comments:

Posted in EVS
Profile photo of vjusta

Author: vjusta

rabbit follower

Comments are closed.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar