Gyvenu šalyje, kurios sveikatos apsaugos sistema pripažinta kaip geriausia pasaulyje, socialinė apsauga puiki, o gyvenimo kokybė taip pat “statistikos topuose”. Regis, visa tai pasiekta todėl, kad žmonės čia neleidžia sau “ant galvos” užlipti. Streikai, manifestai, eisenos… Nacionalinis charakterio ypatumas- reikalauti maksimalaus patogumo, galimybių sau.
Gyvenu šalyje, kuri nepratusi prie -6 temperatūros gruodžio mėnesį. Eismas sustoja ir tik girdi burbėjimą, kad labai šalta. O aš džiaugiuosi baltu sniegu nuklota žeme (deja, šiandien jau nebe), nes tai užtikrina man, kad artėja Kalėdos.
Gyvenu šalyje, kurioje ant kiekvieno kampo yra mažos, nuodėmių parduotuvėlės -boulangerie. Ir šiaip, čia išlikusios specializuotos parduotuvės (kepiniai, vaisiai/daržovės, jūros gėrybės, mėsa…), o supermarketų tik keli.
Gyvenu šalyje, kurioje žmonės mėgsta apkalbas, dievina kelti dramas ir nemoka būti vieni. Kai kurių vietinių prancūzų organizacijoje tikslas “susirask merginą/vaikiną”. O santykiai tęsis tik savaitę, mėnesį… Jiems labai keista pasirodė, kai pasakiau, kad mano draugai jau pora trejus metus…
Gyvenu šalyje, kurioje žmonės nemėgsta pokyčių (parduotuvėse net kvituose vis dar rašomo frankai), keikia valdžią ir daugelis nemato toliau Prancūzijos sienos ribų.
Gyvenu šalyje, kurioje girdėjau, kad Lietuvoje degtinė pigesnė už vandenį ir šiaip ji kažkur prie Slovakijos…
Gyvenu šalyje, kurioje nėra grikių, avižinių dribsnių ir kefyro…
Gyvenu toje šalyje ir dar gyvensiu 7 mėnesius… 
Negatyviai gal viskas labai skamba, bet išties viskas gerai. Pasigirsiu! Nusipirkau bilietus į Maroką pavasario atostogoms. Taip pat vasario vidurį atvyks sesuo manęs aplankyt! O Kūčioms/Kalėdoms pas mane atvyks savanorės lietuvės, tad nujaučiu, kad bus smagu. Naujiesiems regis keliausiu į Tours, pas kitą lietuvę savanorę… Tikrai neliūdėsiu per žiemos atostogas:)
Comments are closed.