Keistai, neįprastai, bet tikrai smagiai. Būsiu žiauri, bet teisinga. Gerai, kad negrįžau atgal į Lietuvą. Taip, per Kūčių vakarienę trūko šeimos, bet išties dariau tą patį, ką ir Širvintose būčiau dariusi- visą dieną gaminau maistą (melagė, gimtinėje tai daro tik mama, o tu tik burbėdama padėdavai). O mano tradicinės Kalėdos atrodo taip: TV+ maistas+ retas išėjimas lauk. O čia… Ir į dangų išsviesta buvau ir į labai gražų Belgijos miestą nukeliavau, kuris vadinasi Brugė. Įsimintinos šventės, kurios buvo linksmos, labai lietuviško skonio ir su daug naujų įspūdžių.
12 patiekalų (nors kai kurie nelabai tradiciniai Kūčioms): balta mišrainė, krabų mišrainė, kepta žuvis, silkė su obuoliais, kisielius, kūčiukai, tinginys, keptos bulvės+ grybų padažas, buche de Noel (kalėdų malką, prancūziškas saldus vyniotinis), vegetariška lazanija, mandarinai/obuoliai, karštas vynas
Su kuo gi aš čia švenčiau? Pas mane (kadangi didžiausias butas) atvyko EST savanorė iš mažo miestelio Prancūzijoje, taip pat savanorė iš Paryžiaus, o trečioji tautietė studijuoja Danijoje. Juokingiausia buvo, kad jos visos iš Žemaitijos, o aš aukštaitė. Atradom, kad net Lietuvoje skirtingai kalbam 😀
Pirmąją Kalėdų dieną pamiegojus iki pietų, aprodžiau savo “ch’tis”. Supratau, kad buvau jau primiršusi, kad gyvenu tikrai mielam miestelyje su nuostabia jūra… O pakeliui atradom mugę, su daug atrakcionų. Kai kurie tokie, kad baisu net žiūrėt į juos, bet kompanija buvo tokia, kad įkalbėjo. Ta baimė visai “prapučia” galvą. Visiškai nieko nemąstai, kai skrieji viršun ar tiesiai į žemę. Sakėm, kad jei negyventume “studentiškai” tai eitume ir eitume per visus atrakcionus 
Antrąją Kalėdų dieną keliavome Brugę, labai gražų Belgijos miestą iki kurio tik 70 km. Belgiškas alus, viduramžiškos bažnyčios, siauros senamiesčio gatvelės, padavėjas mokantis pasakyti “Ačiū” (na gerai, prieš tai sakė, dzenkuje). O ir tas viešas ryžių mišrainės valgymas iš bendro dubens (gi nenorim leisti pinigų ant maisto).
Puikiai praleistos dienos. Liūdna buvo išlydėti jas, nes tiek nesijuokiau per visus 3 mėnesius. Lietuvišką humorą, tik lietuviai supranta. Bet ryt jau keliauju į Paryžių, o vėliau į Tours, kur švęsiu Naujuosius.
Kaip kad sakėm pirmą tostą, prie Kūčių vakarienės stalo “Už tai, kad nesam Lietuvoje ir turime galimybę patirti kažką naujo”!
Comments are closed.