BlogasPavadinimas

Tikiu ir tikiuosi (tulžingai…)

Tikiu ir tikiuos, kad tai, ką dabar parašysiu man atrodys visiškai neteisinga po kelių mėnesių. Deja, būtent tokius dabar aš matau prancūzus. Parašysiu dabar, nes visus nemalonius dalykus paliksiu senuosiuose metuose ir  naujieji jau bus geresni.

Nemėgstu prancūzų. Rinkausi šią šalį tik dėl kalbos, nes iškeitusi studijų metus į nuotykį, norėjau bent jau kažką užtikrintai naudingo išmokti. Rinkausi kalbą, bet ne kultūrą. Ką žinojau apie prancūzus prieš atvykstant? Tik tai, ką rodė holivudiški filmai ir rašė madų tinklaraščiai. Romantika, stilius, meilė gyvenimui, gurmaniškas maistas ir vynas, nuodėmės verti vaikinai ir kalba skambanti, kaip poezija.

Jei būčiau čia atvykusi tik kaip turistė, keletai dienų į Paryžių, toliau tikėčiau, tuo paistaliavimu apie Prancūzijos kultūros ypatingumą. O dabar gyvenu eiliniame, ne prestižiniame,  nelabai turistų mylimame miestelyje. Net kiti prancūzai nemėgsta šio miesto, kadangi apie jį daugybę stereotipų sklando ir net filmai apie tą regioną yra kuriami. Dirbu kartu su 18-24 metų jaunimu, kuris pasirinko Service Civic (savanoriška veikla 9 mėnesius, 35 valandas per savaitę, gaunant stipendiją (500 eurų), dažniausia pasirenkama nerandant darbo ar nesugalvojant kur stoti/neįstojant). Jie nėra puikiausi „ambasadoriai“ ir sudaro labai nekokį man įspūdį.

Ką aš manau, apie prancūzus? Jų meilė gyvenimui ir atsipalaidavimas yra pagrįstas egoizmu. Jiems tas pats, kad kitiems žmonėms jie sudarys rūpesčių  visada vėluodami (niekas, niekada čia neprasideda dėl to laiku), kad pamirš kitiems pasakyti dėl pasikeitusios programos, kad svarbiausia jiems- jie patys, jų patogumas ir jie  to reikalaus garsiai ir besipiktinančiai.

Stilius jų… geziškas. „Treningų“ nešiojimas- stiliaus ženklas. Juo aiškesnis „Adidas“ ir „Nike“ ženklas, tuo geriau. O dauguma vaikinų sunkiai galima įvardinti patraukliai, vien dėl to, kad jiems reikėtų susirūpinti higiena. Kavą jie geria litrais ir rūko kaip kaminai, tad daugumos dantys… Feee… Prie vieno vaikino bijau stovėti pavėjui, nes kvapas iš burnos…Ojojoj.. O kasdien dar „bizu“ turiu padaryti su jais visais.

Jie nesubrendėliai. Ką veikiat laisvalaikiu?  „Žaidžiam video žaidimus (play station and so on…), skaitom komiksus…“ O labiausiai, labiausiai „nepernešu“ jų beprotiško noro poruotis. Visomis prasmėmis. Kai kurių tikslas yra susirasti merginą/vaikiną, o jei jau turi tai ėjimas „į kairę“ visai įprastas. Labiausiai pasimetu, kai nežinau, kaip reaguoti, kai vaikinas pasigiria, kad permiegojo su viena ar kita. Kai pasakiau, kad Lietuvoje nėra įprasta dalintis su svetimais žmonėmis intymiomis detalėmis, jie nusprendė, kad čia kaip musulmoniškame krašte.

Rūko per daug (cigaretės čia labai  brangios), o po to skundžiasi, kad „stipendija“yra labai maža. Jei bandysite ginti juos, kad ta suma nėra daug, gyvenant Prancūzijoje, tai netiesa. Maisto kainos, gal ir didesnės, bet tik tada, jei maitiniesi tik greitu maistu, o jo nesigamini. Daiktų kainos beveik tokios pat kaip ir Lietuvoje.  Tiesiog jie mėgsta gavę pinigus leisti juos baruose, greito maisto užkandinėse, o vėliau neturi net autobuso bilietui. Planuoti savo išlaidų- nemoka.

O prancūzų kalba? Nebegirdžiu jos gražumo, nes tiesiog prie jos įpratau. Beto gyvenu „ch‘tis“ krašte, kuriame kalba ne standartine prancūzų kalba, o kitokiu dialektu. O kai aš bandau kalbėti prancūziškai- tai atrodo tyčiojuosi iš kalbos… Labai negražiai skamba.

Taip, gal aš perdedu. Gal išties viskas yra geriau, tiesiog man taip atrodo dabar…bet, bet… Tikiuosi, kad mano nuomonė pasikeis… Tiesiog taip atsitiko, kad supa mane labai netobuli „ambasadoriai“. Tikrai ne visiems tinka tai ką aprašiau, bet tie bruožai vyraujantis. Nepaisant visų tų „bjaurumų“ jie yra malonus man, pakantus. Tad vilties pamilti Prancūziją dar yra.

Facebook comments:

Profile photo of vjusta

Author: vjusta

rabbit follower

Comments are closed.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar