Man tik 19 metų, bet jaučiuosi tiek daug patyrusi. Šie metai, su visais iššūkiais mane verčia “augti”. Džiaugiuosi, kad tai patirti galėjau dabar, ties suaugusio žmogaus gyvenimo slenksčių, ir žinau, kad tai man padės vėliau. Per tris (jau beveik 4) mėnesius Prancūzijoje patyriau ir gerų, ir šiaip sau akimirkų, bet kiekviena iš jų man suteikia naujų žinių apie pasaulį ir save. Per Naujus metus, nors ir švenčiant su inteligentiškais prancūzais, suvokiau, kad tai buvo lūžis- vien tik tiek, kiek jau patyriau iki dabar buvo verta išvažiuoti iš Lietuvos. Jaučiuosi skolinga gyvenimui, kad jis man suteikia tiek, daug galimybių ir įdomių akimirkų.
Apibendrinus, dėl ko man vertėjo išvažiuoti:
- Turiu galimybę pabendrauti su įvairiausių kultūrų atstovais. Atrasti, kad visas post-sovietinis kraštas yra artimesnis nei galėjau galvoti. Kad mano, lietuviška, kultūra yra išskirtinė ir įaugusi į mano kraują. Myliu lietuviško charakterio ypatumus, nors juos suprantame tik mes patys ir kitiems paaiškinti geriau net nemėginti.
- Savarankiškas gyvenimas, buitis, išlaidų planavimas mane suteikia daugiau suaugusio žmogaus atsakomybės.
- Nes susirgau… keliavimu. Nuo šiol žinau, kad nebelauksiu atsitiktinių pasiūlymų kur nors išvykti, o pati ieškosiu galimybių tai padaryti.Vien tik šiam pusmečiui tokie planai : Marokas, Londonas, Amsterdamas, Belgija, Lille (FR), Marselis, dar kart Paryžius. O Pasaulio pabaigos metams arba į Vakarus arba į Rytus ir aplankyti tai, ko niekaip negaliu pamiršti- Malijorkos.
- Išmokau…nieko nedaryti… kol nepasako. O seniau tiek griebdavausi, tiek stengdavausi, per galvą versdavausi… Dabar išmokau būti tiesiog komandos narė, nors ir nelabai naudinga, bet dėl to net širdies neskauda. Išmokau nepersistengti. Lyderiavimo įgūdžiai padėti į stalčių. Kaip, kad mano ypatingieji draugai sakė: „Kaimo vadė tapo eilinė…“
- Įvertinau, ką išties man reiškia šeima ir draugai. Jei nebūčiau išvykusi ir toliau būčiau maniusi, kad galėčiau nors ir į Marsą išskristi visam gyvenimui. Dabar žinau, kokie jie man yra svarbūs.
- Jaučiu, kad pasikeičiau. Nelabai suprantu, kas tiksliai. Tiesiog jaučiu. Ar į gerą? Hmm…Į brandesnę…
Nežinau, kas manęs laukia toliau, bet jau dabar daug vertingų dalykų įvyko, tad tikrai vertėjo pasinaudoti EST.
۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞۞
Jei kas nors norėtų dalyvauti taip pat nuo šio rudens, jau būtų galima pradėti veikti ir ieškotis projektų. Galiu pakonsultuoti visais įmanomais klausimais dėl EST.
Comments are closed.