Kas vyksta?! Garsas toks lyg į kambarį būtų suėję 20 vyriškių ir šaukiančių nesuprantamus žodžius. Gretimose lovose irgi išgirstu krebždėjimą.
-Kiek valandų…?
– Pusė 6…
Tokia jau ta dalia, kai susirandi hostelį šalia mečetės, tad rytas neišvengiamai prasidės išgirdus pirmąjį iš penkių tą dieną būsiančių kvietimų melstis.
Tradiciniai kostiumai yra kasdieninė apranga. Kaftanai
Vyrais su tais kostiumais primena…nykštukus 😉
Mažo miestelio gražios ir spalvingos gatvės
Jei turėčiau savo namus, tikrai norėčiau juos papuošti marokietiškais raštais. Bet jei taip keliausiu, namų ilgai neturėsiu 
Išties idėja keliauti į Chefhaoueną man nelabai patiko. Pirmiausia, nes žinojau, kad tai mažas miestelis. Antra, nes buvo neaišku nei kiek kainuos, nei kaip ten nuvykti. Trečia, nes neradome kas mus priimtų nakvoti. Ir dar pavadinimo niekaip nemokėjom ištarti, tad tiesiog vadinome tą miestą “Šefu”. Bet demokratija yra mažumos diktatūra, tad iš Tangier 3 valandas bumbsėjome kalnų keliukais į tą mažą, ispanišką miestelį. Marokietiškas autobusų ypatumas- sustojant didesniuose miesteliuose, į autobusą įšoka užkandžių pardavėjai ir įkyriai bando įsiūlyti savo prekes. Padeda ant kelių ir žiūri į akis, kartodamas “20 dirham, 30 dirham…”. Jokie “Non, merci” nepadeda, tad geriausia nusisukti ir ignoruoti.
Vėliau deginomės vienoje iš tų pievų prie kalnų upelio…
…ir skanavome marokietiškus saldumynus
Autobusas naktį, svetimame miestelyje paleido mus kažkur šalikelėje, kuri tikrai nebuvo panaši į stotį. Supratau, kaip gera kai kituose miestuose mūsų kažkas lauks ir pasitiks. O čia teko paklausti vietinio kioskelio pardavėjo, kur yra centras, kuriame rastume kur pernakvoti (atsakymas buvo labiau ispaniškas nei prancūziškas). Radome visai greit ir kaina buvo labai tinkama (4 eurai už naktį). Kambarys buvo labai neizoliuotas nuo gatvės triukšmo, bet kadangi pastarąsias naktis buvome miegojusios tik po kelias valandas, tai netrukdė. Išskyrus rytinį kvietimą melstis, kuris atsklydo iš vakar naktį nepastebėtos šalia esančios mečetės.
Medinoje
Taupom energiją
Mėlynos detalės- visur
Tą dieną praleidome labai atpalaiduojančiai, tik “laginome” (lietuviškas žargonas, kuris man buvo nežinomas) ir “chilinome” (šitą žinojau) . Lėti pasivaikščiojimai, snūduriavimas prieš saulytę, gulėjimas šalia upelio, prie kurio ganėsi ožkos, vis iš kažkur atsklindantys ¡Hola, Chika!, nuostabus kraštovaizdis… Labai retai kur išvysdavome kokį nevietinį. Visgi neturistinis sezonas, o ir miestelis nedidelis. Žymus jis savo mėlynomis gatvėmis, kurios tikrai labai, labai mėlynos!
Labiausiai mus vyliojo kalnai, prie kurių šis miestelis yra…bet laiko nebuvo jiems. O ir autobuso bilietas į sekantį miestą jau buvo nupirktas. Norėčiau atvykti į Chefchaoeun’ą būtent paklaidžioti kalnų keleliais ir taip pabėgti nuo europietiško skubėjimo.
O aš ten buvau… Šviežias braškės valgiau ir nosį prieš saulę deginau
Comments are closed.