Pirmas kartas couchsurfin‘ant savarankiškai. Svainis sakė, kad hostintojas mane miegančią naktimis stebėdavo, nes jis nesuvokia, kaip sveikas žmogus, gali nepažįstamajai palikti nuo namų raktus. Nesupranta mano beau-frère (gražusis brolis= svainis) kad CS bendruomenėje didžiausias atlygis yra bendravimas, idėjų ir įspūdžių dalinimasis ir naujos kultūros pažinimas. Tai šio projekto variklis 😉
Viskas praėjo labai sklandžiai. Vaikinukas buvo labai užimtas, tad tik vakarais atsišnekėdavom kaip reikia, o diena naršiau miestą viena. Apie ką kalbėti tikrai buvo, nes jis Lietuvoje buvęs kelis kartus ir Plungėje bei Biržuose vykdęs trumpalaikę savanorišką tarnybą. Moka nemažai lietuviškų žodžių ir išsireiškimų. Pavyzdžiui: einam gatve ir pro mus praeina policininkas, o jis man iškart jį apibūdina „Agurkas“ . Lūžau 😀
Sauliaus Kondroto “Žalčio žvilgsniu” romano vertimas į prancūzų kalbą.
O keiksmažodžiai kokie: „Rupūžė“, „Rūpus miltai‘…Daug kalbėjomės apie lietuvių kalbą, jos ištakas ir vingrybės. Džiaugiuosi paaiškinusi jam ta neaiškų moterų pavardžių keitinėjimą. Taip pat, kad „Bičiulis“ Lietuvoje nėra naudojamas ironiškai (o vat Londone lietuviai atrado, kad tai labai panašu į anglišką keiksmažodį „Bitch…“).
Koks Marselis? Saulėtas, kultūriškai įvairus, truputėli „nunešiotas“ ir tikrai šiukšlinas. Atradau naują savo kelionių tendenciją. Kai keliaudavau šaltuoju laikotarpiu, mane traukdavo muziejai, o vat dabar parkai ir paplūdimiai… Tik reik priminti sau, kad mano „sūrinė“ oda ypač traukia ultravioletinius spindulius , tad jau dabar esu raudonosis, o kuprinės petnešos negailestingai spaudžia mano įraudusius pečius. O įdegio forma žiauriai kvaila… Bus veiklos grįžus į šiaurę lyginti savo įrudimą kopose.Čia nepradėsiu to daryti, nors paplūdimiuose jau yra žmonių, bet vandens temperatūros patikrinimas, nuvijo idėja atidaryti maudymosi sezoną. Man per šalta…. Aš juk ir šiaip nesu mėgėja maudytis natūraliuose vandens telkiniuose.
Parkai įsikūrė aukštai ant kalvų, tad nuo jų atsiskleidžia miesto panorama. Bet pati geriausia vieta išvysti tikrai didelį miestą yra Notre Dame de la Garde. Pamatai smėlio spalvos miestą su žydros jūros pakrante. Šalia salos, kuriose seniau jūrininkams tekdavo išbūti kelias savaitės, dėl karantino. Taip pat viena iš jų, įžymioji Ifo sala. Neaišku? Aleksandras Diuma, ten „įkalino“ grafą Montekristą.
2013 metais Marselis taps Europos kultūros sostinė. Matyti daugybė rekonstrukcijų pagrindinėse gatvėse, bet ne aplinkui. Pastatai tikrai apsilupę, daug negyvenamų ir jiems labai reikalingas remontas. Daug šiukšlių, šūnų kakučių, bet suprantu, kad sunku palaikyti švarą milijoniniame mieste.
Tose žirafose slepiasi lentyna knygų keitimuisi.
Marselyje gyventi nenorėčiau, nes jis per didelis ir ne toks jau įspūdingas koks maniau galėtų būti. Paryžius vis tiek lieka mano Nr. 1 😉
Pasistiprinu ir keliauju į sekantį miestą
Comments are closed.