Kol laukiau “Europudingo”, oj.. t.y. Eurovizijos finalo transliacijos, knaisiojausi po labai, labai senus vaikystės nuotraukų albumus, kuriuos po virtualių dulkių sluoksniu atkapstė kita emigracijos dalią išgyvenanti draugė.
Iš pradžių buvo juokinga, vėliau miela prisimenant kiek daug buvo per pastaruosius 5 metus. Galiausiai buvo liūdna, nes supratau, kaip smarkiai pasiilgau tų žmonių…
[14/05/2011 20:05:26] Gintarė M: nesigraudink
[14/05/2011 20:05:37] Gintarė M: pati sakei, kad buvo geri laikai, o dabar – dar geresni 
[14/05/2011 20:05:41] Justina: taip, taip
[14/05/2011 20:05:52] Justina: ne į tuos laikus noriu grįžti
[14/05/2011 20:05:53] Justina: o pas tuos žmones
[14/05/2011 20:06:04] Justina: nes jie mane PAŽĮSTA
[14/05/2011 20:06:11] Justina: jie žino, kokia buvau, kaip keičiausi
[14/05/2011 20:06:18] Justina: kas man buvo svarbu
[14/05/2011 20:06:25] Justina: ką padariau,ką teko iškęsti, įveikti
[14/05/2011 20:06:37] Justina: Jie mane pažįsta
[14/05/2011 20:06:45] Justina: nors iki FR, maniau kitaip
[14/05/2011 20:06:46] Justina: 😀
[14/05/2011 20:06:55] Gintarė M: : ))
[14/05/2011 20:07:21] Gintarė M: na, kai grįši – o grįši greitai – jie turės naują iššūkį
[14/05/2011 20:07:30] Gintarė M: pažinti tą, kuria tapai
O jie šį savaitgalį šventė ypatingoje sodyboje Anykščiuose. Sakė, kad ir aš ten buvau. Susirado kažkokį paveikslą ir nusprendė, kad ten aš. Miela, nežinant detalių 😀
Myliu.Ilgiuosi.Branginu
Comments are closed.