Puiki pasaulio pabaiga, nes ji įkvėpė pagaliau padaryti tai, kam ruošiausi pastaruosius 7 mėnesius. Taipogi tai nulėmė ir šio savaitgalio svečio paraginimas pasijausti Dunkerque kaip turistė, o ne kaip gyventoja. Užsigyvenant pamirštama atrasti savo miesto įdomybes, nes vis galvoji “Ai…kitą kartą…”. Kadangi buvo išaušusi pasaulio pabaiga ir vis kartu su Fedor kartojome, kad rytojaus nebus, pasiryžome nieko neatidėlioti.
- Antrojo Pasaulinio karo muziejaus aplankymas (Dunkerque buvo vykdoma operacija “Dynamo”, kuomet artėjant vokiečių kariuomenei buvo vykdomas didžiausia istorijoje žinoma evakuacija (340 000). Kartais paplūdimiuose dar galima rasti laivo nuolaužų…)
- Beaux art muziejus. Man labai patinka galerijos. Prieš XV-XVIII amžiaus kūrinius galiu stovėti valandų valandas nagrinėjant personažų veidus (peizažai ir vaisių lėkštes manęs nežavi). Priminė, kad Lietuvoje esu lankiusis tik kartą Nacionalinėje dailės galerijoje. Kai grįšiu, atsigriebsiu!
- Modernaus meno muziejus. Išties nenorėjau labai ten eiti, nes dauguma modernaus meno man neatrodo, kaip menas… Bet muziejuje buvo labai įdomi ekspozicija “Mai 68” (Gegužė 68). Vėl mano mylima tema- istorija ir politika. Plakatai iš tuo metų vykusių demonstracijų perėjusių į masines riaušes, visuotinį streiką, o galiausiai į socialinė krizę Prancūzijoje. Tie įvykiai privertė pasikeisti vyriausybę ir atsistatydinti tuo metinį prezidentą Šarlį de Golį.
“Būk jaunas ir užsičiaupk”
“Aš dalyvauju, tu dalyvauji, jis dalyvauja, mes dalyvaujame, jūs dalyvaujate, jie pasinaudoja…”
“Back to normal”
- Parc Coquelle. Miesto žemėlapyje buvo pažymėta pilys, bet nueiti ir pasižiūrėti, kaip ten kas atrodo, nesugebėjau iki šiandienos. Nieko ypatingo, bet parkas ideali vieta popiečio snūstelėjimui prieš saulę.
- “Bienvienue chez les Ch’tis”- pats įžymiausias Prancūzijoje filmas būtent apie mano regioną. Jį jau buvau mačiusi vasarį, bet šįkart žiūrint pajaučiau, kad mano prancūzų kalbos žinios tikrai patobulėjo. Buvo juokingiau ir daugiau malonumo žiūrint, nei pastoviai stabdant ir ieškant išgirstų žodžių reikšmės. Pabaiga nuteikė liūdnai, nes prisiminiau, kad ir man teks palikti tą unikalų Prancūzijos regioną, kuris tapo mano namais.
- Pagaliau prisiruošiau ir pamėginau labai paprastą, bet be galo skanų užkandos receptuką tinkantį prie vyno ar kriaušių sidro.
- Reikės: Medaus, chèvre prancūziško ožkos sūrio (mano pats mėgstamiausias!), batono ( tiktų bet koks, bet aš radau idealų, supjaustytą į mažo skersmens riekutes)
- Eiga: Sūri supjaustai, ant kiekvienos riekutes po gabaliuką, pašauni į įkaitintą orkaitę ir palauki kol batonas padžius, o sūris aptirps. Dar šiltus aplieji medumis ir skanauji begerdama normandišką sidrą 😀
Puikus savaitgalis! Kitą vėl turėsiu svečių (šįkart iš už Atlanto), tad tikiuosi vėl turėti tą “apokalipsišką” nuotaiką ir nuveikti dar kelis dalykus tam, kad jaučiausi padariusi viską, ką norėjau prieš išvykdama.
P.S. Jei patikėčiau, kad tikrai pasaulio pabaiga, daryčiau taip, kaip reik daryti su baliais “Išeiti geriausiu momentu”. Tad linksminčiausi iki nuprotėjimo!
