Liūdesiui vaikyti (patikrintas būdas)

Kaminuose begimstąs rūkas

Paslėps žariją tą dangaus.

Sidabrinis, šlapias stogas

Skardžiai prajuokintas lietaus.

Ūsuoti autobusai rieda,

Pilni keleivių svetimų.

Pilnės vaivorykštės bala dėmėta

Dar keturias dešimtys dienų.

Ir aš buvau depresuota, liūdnus eilėraščius berašanti paaugle? Neeee… Aš piešdavau, o rašydavau, tik kai reikėdavo pamokoms. Įdomų dalyką mano kolega Danielius pastebėjo, kad aš piešiu, kai liūdžiu. Ir išties, mano intensyviausias kūrybos laikotarpis- ruduo, vėliau dingsta įkvėpimas… Arba kai nuobodu, o tai labai artima liūdesiui (esate girdėję apie linksmą nuobodžiavimą? Aš ne…)

Mano rudeniniai papaišymai Prancūzijoje..