Ką žinojau apie Liuksemburgą? Kad jis yra. Kad jis mažas. Kad ten brangu. Įsivaizdavau, kad būnant kryžkelė tarp Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos, viskas bus labai industrializuota ir modernumas užgožė visą šalies praeitį. Klydau.
Kažkur skaičiau, kad Lietuva- miškų šalis, o Vilnius- žaliausia Europos sostinė. Dabar tuo abejoju, nes Liuksemburgas man – pievos, miškai ir maži kaimeliukai. O sostinėje, miškelyje netgi pasiklydau…
Jei ne Lietuvoje, tai galėčiau gyventi ir kurti šeimą toje šalyje, nes ji atitiktų man svarbų kriterijų- gamtos buvimas šalia. Ir vaikai poliglotai nuo mažumės būtų (trys oficialios kalbos), ir pragyvenimo lygis labai aukštas.
Kodėl praleidau ilgą savaitgalį Luksemburge, kuris man atrodė niekuo neįpatingas? Pigiausias būdas nukeliauti į Amsterdamą buvo nusipirkti Benelux Interrail Pass. Po praėjusio savaitgalio man buvo likusios dar dvi dienas pakeliauti, tai kodėl gi ne į Luksemburgą, nes Belgiją jau pažįstu. Žinojau, kad keliaujant “couchsurfingo” būdu, įdomų patirčių ir pažinčių galima atrasti net ir taigoje! Šįkart nusprendžiau keliauti ne pas bendraamžius (<30), o pas vyresnius žmones. Norėjau įsitikinti, kad jaunystė tai tik vienas iš įdomaus gyvenimo etapu ir vėliau gyveni ne ką blogiau ;)Tas keturias naktis, nakvojau net pas tris žmones, skirtingose Liuksemburgo šalies vietose.
Kaimelyje Ell, svečiavausi pas greit 60-metį švęsianti Raymond. Tam, kad galėčiau su juo susitikti net susimuliavau vieną darbo dieną;) Jis man pasirodė ypatingas, dėl pribloškiančio „Amazing thing what I have done/seen“ sąrašo. Šiaurės ir Pietų poliai, dviračiu “Šilko kelią”, 6 iš 7 pasaulio viršūnių (kaip jis neįveikė Everesto klausiausi lyg mažas vaikas fantastinės istorijos vis primindama sau, kad reik nustoti buvus išsižiojusiai iš susižavėjimo), Camino de Santiago nuo Luxemburgo, motociklu perlekęs per velnią žino kiek šalių ir t.t. Žmogus turintis didžiulę aistrą nuotykiams ir kelionėms. Aplekęs visus kontinentus ir visą Europą išskyrus…Baltijos valstybes. Sakė, artimiausiose planuose.
Apsistodamą pas jį, turėjau progą būti įkvėptai keliauti ir kelti sau iššūkius. Raymond turėjo vakare rimtą vakarienė, tad su jo žmona Patricija (53m) lėkėme pasižiūrėti naktinio gyvenimo. Norėjau apsiverkti iš apmaudo, kad nemoku vairuoti, kai ji pasiūlė pralėkti su jos juodu Jaguaru! Kai ją pirmą kartą pamačiau, galvojau, kad ji tikra ponia ir vakaras man pasirodys laaaabai ilgas, bet buvo labai įdomu. Išgirdau jos nuomonę apie tai kaip vyras laksto po pasaulį, buvo dingęs be žinios kelis kartus. Tikisi, kad vieną dieną apsiramins, bet supranta, kad tai jo gyvenimo aistra. Prisiklausiau istorijų kaip draugės plastinės operacijas darosi, kaip dukra „Taip myli mokyklą, kad šiuos mokslo metus pakartos dar kartą“, kaip keliaujant su vyru irgi kartais „couchsurfina“ ir miega ant nepažįstamų žmonių sofų (primenu, kad ji vairuoja Jaguarą ir materialaus turto nestokoja), ar bent jau susitinka su jais išgerti kavos, nes šis projektas- nuostabi galimybę pažinti kultūras.
Tą naktį pasibuvau kostiumuotųjų baruose su Patricia, kuriuose jaučiausi tokia… paprasta mergaitė iš kaimo. Bet dėl to nesijaučiau nejaukiai ir neslėpiau natūralaus susižavėjimo dalykais, kurie yra iš to kito visuomenės sluoksnio (ypač kai tą žvėrį garaže pamačiau).
Dar viena iš daugybės įdomių pažinčių per šiuos jau beveik 9 mėnesius išvykus iš Lietuvos….
Comments are closed.