- Prancūzų komplimentai ir dėmesys. Jie priverčia kiekvieną moterį jaustis patrauklia ir ne dėl to, kad “kabina”. Pasakyt kažką gražaus, jiems nereikia progos. Ir jų džentelmeniškumas. Kai tįsdama 35 kg bagažą bandžiau per tris metro linijas nuvykti į susitikimo vietą, o laiptų- daugybę. Užtekdavo pririedėti su mantą iki laiptų, nutaisyti beviltišką veidą ir garsiai atsidūsti. Vidutinis laukimo laikas- 5 sekundės.
- To kelionės jaudulio, kuri pradėdavau jauti išgirdusi TGV (greitieji prancūziškieji traukiniai) moterėlės balsą stotyje. Ar įžengusi į naują miestą, šalyje, kurioje esu pirmąkart.
- Kiek kartų sau kartojau „Kaip aš vėl atsidūriau tokioje situacijoje?“, „Na, man ir neįtikėtinai sekasi?“. Daugybė.
- Kultūrų įvairovė. Per šiuos metus susipažinau su daugiau nei 30 skirtingų tautybių žmonėmis. Metro, gatvėse atsiklausai kalbų iš viso pasaulio. Kiekviename bare, kvartale atrandi vis kitos kultūros pėdsakų. Nuostabu.
- Netikėtų, trumpų pažinčių ir įdomių pokalbių traukiniuose, gatvėse, parduotuvėse.
- Prancūzų kalbos, kuri galiausiai tapo… sava. Suprantu, galiu susikalbėti… kaip ispaniška karvė, bet džiugiausia, kad galiausiai tai galiu daryti.
- Nuotykiai, kurių neįmanoma aprašyti.
- Prancūziški bučiniai… visgi jie prancūzai.
- Jūra, buvusi visuomet šalia.
- Couchsurfingas išmokęs pasitikėti žmonėmis ir atrasti įkvepiančių žmonių.
- Mano keistas miestelis Dunkerque, kurio net daugelis prancūzų nemėgsta, o man jis atskleidę ne kino ir literatūros sukurta Prancūzijos įvaizdį.
- Kelionės. Marokas, po kurio susidomėjau islamo kultūra ir Amsterdamas- mano asmeninis „sincitis- tai mano geriausios ir geriausių kelionių gyvenime. Per šiuos devynis mėnesius keliavau 7 šalyse, apsilankiau apie 15 miestų.
- Sūriai! Sidras! Vafliai! French fries! Šerbetas!
- Žmonės, kuriuos trokštu aplankyti kai tik atrasiu galimybę, Gera žinoti, kad esu laukiama. Mano bendrakeleivės Ernesta ir Rita, su kuriomis patyrėme marokietišką nuotykį, Danijel ir Fedor, padėję kada labiausiai man reikėjo ir su kuriais praleidau įdomių akimirkų. Thomas ir Axel, mano klolegos, be kurių mano savanoriškas darbas man nebūtų teikęs tiek pasitenkinimo. Ir, kad Axel mano “ seną, rimtą sielą” transformavo ir pradėjau elgtis pagaliau mažvaikiškiau, bet įdomiau. Ir kad Thomas, man suteikė daugiau pasitikėjimo savimi. Kyle- mano įdomiausias hostintas žmogus, su kuriuo išdrįsau išmėginti “challenge accepted” gyvenimo būdą. Sukaina ir Fatima- mano mylimiausios hostintojos. Abi pristato tokias skirtingas musulmonės merginos įvaizdžius, bet kartu ir tokios panašios, dėl savo atvirumo ir kantrybės mano smalsumui.
- Naujos idėjos, naujos aistros, naujos priklausomybės, kurios atsirado ištrūkus iš LT įtakos.
Tai buvo, geriausias sprendimas mano gyvenime!!! Tikiu, tokių bus daugiau.
Comments are closed.