BlogasPavadinimas

autobuse nr.10 “Kodėl žmonės yra nelaimingi”

Aš gyvenu Baltupiuose, Didlaukio barakuose.

Mano mokslo šventovė- Vokiečių gatvėje.

Kasdien viešajame autobuse praleidžiu mažiausiai po 1-1.5 (priklauso ar pataikau į piką).

Ką veikti? Mokytis, skaityti, klausytis muzikos, tikslinti dienotvarkę. Bet labiausiai man patinka stebėti žmones, pralekiančius vaizdus pro langą, o tai įkvepia mąstyti ir užrašinėti tai, kas sukasi galvoje.

_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*

Lapkričio 15d. 09:13

Grįžus iš kelionių labiausiai į akis krentantis dalykas yra… liūdesys. Mes nesišypsome, tylime ir susiraukę žiūrime į tolį. Baiminamės kontakto su žmonėmis ir džiaugiamės susiradę viešajame transporte kamputį, kuriame tikimės tapti nepastebimais ir pranykti. Ne duok Dieve, kas užkalbins. Turbūt ko nors prašys arba dar blogiau, sugriaus kasdieninę rutiną naujomis idėjomis, kitokiomis šnekomis. Tik žiūrime pro pilką, purviną langą, susiraukę ir pamiršę mokėjimą džiaugtis.

Manau, kad tas nelaimingumas kyla iš mūsų mąstymo, elgesio, įpročių. Pirmiausia, nes mes perdėtai siekiame tobulumo. Tikime, kad tik jį pasiekę, nusipelnysime laimės jausmo. O iki tol mes manysime, kad dar esame nepakankamai geri, protingi, sėkmingi, turtingi, kad galėtume būti laimingi.

Žmonės su kuriais mes bendraujame, tai ką mes skaitome, matome, girdime labai lemia ką mes jaučiame ir galvojame. Tampa sunku būti laimingesniu, jei įsileidi visas tas negatyvias bangas, jausmus, šnekas iš aplinkos, kurioje esi. Balsus, kurie sako, kad gyvenimas didžiąja dalimi visada yra nelaimingas, pavojingas, pilnas baimės ir limitų. Balsus, kurių savininkai gyvenimą mato tik per pilką ir purviną filtrą.

Mano blogas įprotis, bet taip pat ir kitiems tinkantis, yra tas, kad mes linkę įstrigti praeityje.  Permąstome visas klaidas, nemalonius prisiminimus, praleistas galimybes ir graužiame save, dėl to, ko jau negalime pakeisti. Išvaistome tiek daug energijos įsivaizduodami “Kas būtų, jei būtų…”, ir praleidžiame kitas nuostabias galimybes, nes kapstymasis praeityje mus padaro aklais dabarčiai.

Vienas labiausia graužiančių mūsų laimingą gyvenimą įpročių yra lyginimas savęs su kitais. Lyginama viskas: mašinos, namai, darbai, batai, pinigai, santykiai, populiarumas, kūno sudėjimas ir t.t. Tai suteikia daugybe negatyvių jausmų.

Dar vienas bjaurūs įprotis, susikoncentruoti tik ties negeromis detalėmis gyvenime. Matyti tik tai, kas nėra gerai, nesvarbu kokioje situacijoje. Tai užtikrintas būdas būti nelaimingu, o dalinantis savo įžvalgomis, padaryti tokiais ir aplink esančius žmones.

Gyvenimas gali būti ganėtinai sudėtingas. Tai sukelia stresą ir nelaimingumą. Bet dažniausiai tai sukeliame patys mes. Mes mėgstame viską dar labiau sukomplikuoti nei yra. Nesiginčiju, gyvenimas tikrai gali būti žiauriai painus, bet nereiškia, kas  mes negalime į viską, o labiausiai į savo gyvenimą žiūrėti tiesiog …paprasčiau. Tai bus sveikiau kiekvienam iš mūsų.

Būti nelaimingu yra labai paprasta, bet tai naudos tau pačiam neduoda. Būti laimingu nėra sunku, tiesiog reikia nuspręsti būti laimingu žmogumi ir naikinti blogus įpročius.

“Very little is needed to make a happy life; it is all within yourself, in your way of thinking.”
Marcus Aurelius

YouTube Preview Image

 

 

Facebook comments:

Profile photo of vjusta

Author: vjusta

rabbit follower

Comments are closed.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar