BlogasPavadinimas

Odė kelionėms

Skaityti mėgau nuo pat mažens. Knygos suteikdavo galimybę gyventi kitur: kitame pasaulyje, kitoje šalyje, kitame gyvenime. Skaitymas- proga pabėgti nuo realybės, nors protas šnabždėjo, kad knygų pasaulis retai yra tikrovė. Aš svajodavau apie nuotykius, apie keliones po pasaulį ir kaip  išties jį pradedu pažinti. Proto murmėjimą užtildė tikėjimas svajonėmis. Vaikiškas, didžiulis ir naivus. Net kolekcionuodama atvirutes iš įvairiausių pasaulio kraštų, ryžtingai teigiau, kad aplankysiu tas vietas, kurios įamžintos kartoniniame lape. Tuomet tai atrodė nerealu. Mama sakė, kad ir ji svajojo jaunystėje keliauti, pamatyti naujus kraštus, atrasti nematytas vietas. Bet… tikrovė buvo kitokia, kad reikėjo kovoti dėl išlikimo ir atradimai buvo tik tokie- kaip apmokėti visas sąskaitas.

Jaučiausi viena iš daugelio, gyvenanti kažkieno sugalvotą gyvenimą, kuris buvo nulemtas daugybei. Apie jausmą, kad esi išskirtinis net nenumaniau. Ir kartą… sesers ir žmonių gerumo dėka,  aš išvykau. 13 metų pirmąkart skridau lėktuvu į salą, su palmėmis ir žydra jūra. Aš tuomet jaučiausi kaip sapne, nes niekaip negalėjau patikėti, kad man taip pasisekė. Aš pasijaučiau ypatinga. Supratau, kad nepaisant proto balso ir logiško mąstymo, mano svajonės gali pildytis. Nuo to laiko, tas jausmas nedingsta.  Nebūtinai išvykus kažkur, bet ir namie, nes žinau, kad galiu svajoti ir gyventi svajonėse, kurios virsta mano gyvenimu.

Dabar man beveik 21-eri (tik!).  Turiu pripažint, kad keliavimas man labai svarbus, nes tai vienas iš dalykų įkvepiančių mane gyvenimui. Kiekvieną kartą, kai matau skrendantį lėktuvą danguje, noriu jame būti. Būdama traukinių stotyje pavydžiai peržvelgiu traukinių kryptis. Stebiu kelionių tinklapius ir trokštu būti su tais, kurie pasinaudos tais pasiūlymais.

Pavydžiu jiems to jaudulio, kai jauti, kad kažką atrandi- naują miestą, kalbą, kultūrą, gatvę, skonį, kvapą… Dievinu spontaniškumą. Keliaudamas negyveni dėl ateities ar praeities… gyveni tuo momentu. Būti impulsyvia ir sakyti beveik viskam “taip” yra žiauriai linksma. Mėgaujuosi tuo adrenalinu, tuo sąmyšių. Kai priimi visus mažus ir didelius iššūkius, kurie neišvengiamai tave lydi kelionės metu. Nuo paprasčiausiu- kaip rasti tą ir aną vietą, kaip spėti į lėktuvą/traukinį/autobusą iki tokių svarbių, kaip išdrįsti  tikėti svetimų žmonių gerumu ir pasitikėti jais.

Kelionės praplečia mąstymą daugybė būdų. Tu sutinki naujus žmones, daliniesi savo patirtimi, išgirsti jų gyvenimo istorijas. Susipažįsti su australe metusia darbą nusprendusia keliauti po pasaulį. Tai kas,  kad jau 40 beveik. Tuomet suvoki, kad jaunystė, nėra geriausia kas tau bus duota ir jai praėjus nebūtinai turi galvoti- visą kas geriausia, jau praėjo.  Lekiodama po Paryžių, paprašai jaunuolio vandens, numalšint troškulį, net nenumanydama, kad po mėnesio jis atvyks į Lietuvą ir aplankys tave tavo mažoje provincijoje.  Keliaudama tu pasijauti… žemiečiu, šios planetos gyventoju. Ne širvintiške, ne lietuviu, ne europiečiu, o žmogumi, kuris suvokia, kad valstybių sienos ne skiria žmones, o tik padaro juos įdomesniais. Keliauju tam, kad sutikčiau naujus žmones. Tik keliaujant per tokį trumpą laiką, sutinku tie daug įdomių žmonių. Pasaulis pilnas draugiškų ir malonių žmonių. Gal taip atrodo todėl, kad jie stengiasi tau padėti, o gal todėl, kad su jai realiai pabendrauji labai trumpai. Kelionių prigimtis yra neapsistoti vienoje vietoje ilgai, tad ir nauji pažįstami nespėja atsibosti…

Žaviuosi išmokstamu paprastumu. Viskas ko tau reikia yra vienoje kuprinėje. Kuo daugiau turi, tuo tau sunkiau, ir tai supranti būtent kelionėje. Suvoki,  kaip visuomenę valdo didžiulė priklausomybė nuo daiktų ir jau grįžęs iš kelionių  pradedi  į tai žiūrėti saikingiau. Vis dažniau suabejoji ar išties tau reik naujų kelnių/sijono/mp3 grotuvo/fucking awesome  iphone… O gal geriau vietoj to, nusipirkti bilietą į Paryžių?

Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask.

Kelionės mane įkvepia gyventi, svajoti ir išmoko daugybės dalykų per trumpą laiko.  Tie, kurie dar svarsto ir abejoja dėl šios mano priklausomybės… Kada, jei ne dabar, bus lengviausia ir daugiausia galimybių  keliauti? Gal ateityje bus daug daugiau pinigų, bet laiko bus daug mažiau. Neturėdama šeimos, pastovaus rimto darbo ir įsipareigojimų  esu tobulai tinkama kelionėms. Tad keliauju vis mažiau ir mažiau dvejodama.

*****************************************************************************************

Po  6 mėnesių pertraukos, skelbiu 2012 kelionių sezono atidarymą. Pirmoji stotelė- Bremenas, jau šį sekmadienį.

Facebook comments:

Profile photo of vjusta

Author: vjusta

rabbit follower

Comments are closed.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar