1. Pabundi 7 ryte ir vėl randi žinutę “Miegi?” ( apie 23pm). Žinoma, kad taip. Aš juk gyvenu pagal moksleivišką režimą, kuris niekaip nepersijungia į studentišką. Perskaitai lryte horoskopą…jei pasirodo, kad jis nepakankamai pozityvus, perskaitai delfi’yje. Tas, kuris nuteikia geriau, tuo ir nusprendi tikėti.
2. Užstringi autobuse/troleibuse ir kaip kiekvieną rytą sau prisižadi “Kitais metais tikrai negyvensiu Baltupiuose!”. Užsitęsusi laiką viešajame transporte praleidi ruošdamasi seminarams. Nebent močiutės tave užkalbina ir nuteikia puikiai dienai. Aš labai retai užkalbinu keleivius, nors tikiu, kad tai paįvairintų ir jiems, ir man kasdienę rutiną. Nors gal kai kuriems patinka būti atsiribojus nuo kitų? Man atrodo, kad tas žmonių susvetimėjimas yra visų problemų šaltinis. Kitą savaitę su mission.lt vykdysiu misiją-eksperimentą… Daugiau info- https://www.facebook.com/events/379788148706305/
3. Institute man užtikrintai jaukia protą. Užteko pusmečio sau pripažinti, kad ne velnio negaliu savęs identifikuoti kairės-dešinės schemoje, kad “bendrasis gėris” tampa pagrindiniu teisingumo ir vertybių matu, Marxas turėjo išties puikių idėjų, o aš nesu tokia jau liberali, kokia maniau esanti..
4. Klaidžiojant po senamiestį neišvengiamai sutinki pažįstamų ir susipažįsti su naujais žmonėmis, kurie papasakoja puikių istorijų.
Veiksmas vyksta Kovo 11d. Viena mergina, atvykusi iš N.Zelandijos pasakoja, kaip Rotušės ar tai Arkikatedros aikštėje sugalvojusi pasidaryt nuotrauką ant segvėjaus. Kaip tik pamatė vyrą sustojusi, tad nieko daug nemąsčiusi, priėjo prie jo ir paprašė “Can you make a photo of me on your segway?”. Vyras žinoma sutiko, padarė jai nuotrauka, o ji grįžo prie lietuvių draugų, kurie kažkaip keistai juokėsi. Pasirodo, tas vyras buvo… Zuokas.
5. Kiekviena saulėta diena suteikia daugybę energijos ir motyvacijos judėt, gyvent, atrast. Pasivaikščiot nuo Baltupių iki Saulėtekio, paklaidžiot po nežinomus Vilniaus užkampius, nutranzuot kur nors. Buvau pasiryžusi šį savaitgalį lėkti į Druskininkų pusę, link Grūto parko. Mano ištikimoji bendrakeleivė Tarė, jau buvo “pasirašiusi” tam, kuomet sesuo man atidavė savo pramogų kuponą į Trakuose esantį “Trasalį”. Tad tranzuoti nereikėjo toli, o ir išmėginom naują išvažiavimo kryptį iš Vilniaus. Dievinu tą keistą jaudulį keliaujant būtent taip- stabdant pakeleivingas mašinas. Pasilepinusios SPA, pirtimis ir kitais malonumais (nors ir nuo visų tų sportavimų ir bouling’o vos paeit galėjom kitą dieną) vėl partranzavome atgal į sostinę, planuodamos kaip jau šį penktadienį keliausime į Tamperę.
6. Sutemus pasileidžiu Johnny Cash ir lyg virš būrimo lentos (o išties tai jau graudžiai atrodanti darbotvarkės knyga) bandau surašyt sekančios dienos, savaitės darbus, kuriuos privalau atlikti. Nors darbais pavadinsi tik dalį iš jų. Tai veiklos, dalykai, kuriuos padariusi jausiu, kad išties gyvenu. Kartais mane gąsdina faktas, kad mane supa tiek daug sąrašų, planų, kalendorių, bet jau esu išmėginusi šią “gyvenimo strategiją” ir ji man užtikrina labai gerus rezultatus: įspūdžius, įvertinimą ir pasitikėjimą, kad žinau kur link einu.
