Išgyvenau nepartrenkta pamišusio gruzino, beveik sušalus negyvai palapinėse, priaugus kelis atostoginius kilogramus, nuo skanaus gruziniško ir mamos maisto… Išgyvenau ir grįžau į pavasarėjantį Vilnių, kuris mane priėmė aistringai ir vėl bėgioju nuo vieno susirinkimo/renginio/paskaitos prie kito, planuoju kiekvieną dieną vėl su beprotišku tikslumu… C’est ma…