BlogasPavadinimas

In my head, in my head… zombie…oh no- spring!

* Viza gauta, bilietai jau nupirkti. 06.06-09.11 būsiu Amerikoje, New York valstijos šiaurėje. Let’s slavery begin! Bet iki tol…

* Gatvės muzikos diena nulėmė, kad muzika antroje pavasario pusėje mane sups ir suksis mano mintyse  nuolatos. Interviu su “4fun” jau galite peržvelgti, o kompiuteryje dar du pokalbiai laukia redagavimo, o reportažas su Timohi dar montavimo.  Dar reik kitiems muzikantams paskirti pasimatymus… judu, krutu, sustot negaliu!

* Rašto darbas “Šiuolaikinėms politinėms teorijoms”. Turėjau kokius 4 mėnesius, o pradedu skaityt iš ko galėčiau tai parašyt likus dviem savaitėms. Ryt ištremiu savo į VU bibliotekos orientalistikos skyrių, iš kurios tikiuosi išeit tik rimtai padirbėjusi.

* Žinojimas, kad tą pačią dieną laikysiu du egzaminus- neguodžia, bet ir  nemotyvuoja pagaliau pradėt mokytis, o ne tik namų darbus daryt tik tam kad gaučiau tuos mažyčius kaupiamuosius balus…

*Pavasaris (tas tikrasis, prasidėjęs visai neseniai) visiškai man jaukia galvą ir maišo mintis. Tai net vizualiai matosi. “Kas galvoje, tas ant galvos”.

*Pavasaris nervina. Norisi bėgti nuo žmonių, nes jų nesuprantu, o jie manęs.  O taip yra, nes turbūt slepiu save nuo jų, atlieku vaidmenis. Turėčiau nesistebėti, kad jie nesugeba manęs pažinti, nes pati neleidžiu to. Išgyvenu tą būseną “Apsupta daugybės žmonių, bet išties viena”. Net pradėjau psichologija domėtis, tikėdamasi atrasti atsakymus. Juos pradėjau atrasti pradėjus skaityt knygas, kurios daug prisidėjau prie mano asmenybės (Vonegutas, Coelhas). Svajoju apie Ameriką, kaip apie pabuvimą su savimi, vėl visko permąstymą neįtakojama aplinkos…

*Yra ypač gerų akimirkų, o viena iš jų- miške. Aš suvokiau, kad situacija- neeilinė (su drauge 11 nakties būdama apsupta tamsos ir medžių), bet tikėjau kiškiu ir žinojau, kad kartais reik elgtis neapgalvotai. Teorija ir toliau neapvilia, tad turėjau nuostabų vidurnaktį, su muzikaliais žmonėmis, prie ežero ir laužo, skambant gitaroms, smuikui ir spragsint laužui. Tarp talentingų žmonių save oficialiai besivadinančiais “Wake up in Bristol” ir “Ne ne negalima mažiems vaikams kavos”. Po to vakaro tapau jų gerbėja. Daina, kurios pavadinimo nežinau, skamba nesustodama ne tik kambaryje, bet ir manyje, nes mano laimės irgi man primena liūdesį.

 

Facebook comments:

Profile photo of vjusta

Author: vjusta

rabbit follower

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar