Copenhagen 10:31 (GMT +2). Pro langą matau kylančius lėktuvus.
Manęs vėl laukia nuotykis. Vėl iššūkis. Bet nerašysiu dabar apie jį. Prieš pradedant naują avantiūrą, noriu reziumuoti senąją. Tai tas gyvenimo etapą, kurį dažnai įvardiju lyg tam tikrą laiko matą- mano Gyvenimas, mano Aš iki Prancūzijos ir po jos.
Į Lietuvą grįžau prieš 11 mėnesių. 3/4 metų praleidusi Prancūzijoje, ten savanoriaudama, liūdėdama dėl kalbos nežinojimo ir vienišumo jausmo, pradėdama keliauti, laisvėti, keistis, dabar jau išties galiu įvertinti tos prancūziškos avantiūros poveikį savo gyvenimui. Juk kaip ir dieta, jai pasibaigus atrodo, kad pasiekei norimų rezultatų, bet vėliau gali ataugti nereikalingi kilogramai. Tad tik dabar galiu pasakyti, ką išties su manimi padarė 9 mėnesiai buvimo kitur.
Pokyčius geriausiai pastebi draugai, bet žinant mano pomėgį fiksuoti savo gyvenimą laiškuose, tinklaraščio įrašuose, aš pati atrandu, kas manyje pasikeitė. Lūkesčių užrašymas išties padeda vėliau kokybiškai reflektuoti apie praėjusį laiką.
“Ko laukiu iš ateinančių 9 mėnesių? Drąsos ir ryžto pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias pastebėsiu savo kelyje. Supratimo, kas man išties yra brangu. Nuotykių ir stebinimo pačios savęs. Asmenybės tobulėjimo, savarankiško gyvenimo patirties. Suvokimo, ką aš noriu studijuoti, veikti gyvenime. Pasikeitimų.”
“Turiu trūkumų, kurių noriu atsikratyti. Mokysiuosi savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, mesiu blogus įpročius…bent bandysiu… Pamiršiu taisykles, stengsiuosi nebekurti naujų… Darysiu viską, kad tolčiau nuo to jausmo, kad man nuobodu nuo pačios savęs…”
“Noriu pakeisti aplinkinių nuomonę apie save. Keista, bet gi suprantu, kodėl teko išgirsti, kad esu ” vyrų nekenčianti feministė”. Tad noriu atsipalaiduoti ir nebebūti tokiai agresyvi ir pikta. Pažadu, kad busiu tolerantiškesnė ir geriau patylėsiu, nei svaidysiuosi kandžiomis pastabomis.”
“taip pat keliauju … pasikeisti. Tapti laisvesne ir sąžiningesne sau. 9 mėnesiai- simboliškas laiko tarpas pagimdyti naują žmogų ar bent jau jo naują versiją.”
Turiu pripažinti, kad išties dabar esu nauja savęs versija. Ypač grįžus atgal į Lietuvą supratau, kaip smarkiai aš pasikeičiau. Aš peržengusi savo paauglystės principų sistemą, pradėjau mėgautis gyvenimu. Drįsau kai bijojau, dariau kai tingėjau, nebijojau išeiti iš komforto zonos. Aš pati save stebinu ir jaučiuosi nenuspėjama. Aš galiu būti išties visokia. Manyje vis stiprėja jausmas, kad gyvenu būtent taip kaip ir nori pasaulis! Tie, kurie aukštai regis mane labai myli, suteikia tiek daug galimybių ir visad sudėlioja viską taip, kad baigiasi neįtikėtinai sėkmingai.
Turėjau 9 mėnesius subręsti pokyčiams ir išmokti labiau mėgautis gyvenimu, tai kodėl vėl pabėgu iš LT? Nes vis dar viduje esu išsiderinusi. Pernelyg daug prieštaravimų manyje, būtent dėl to, kad galiu būti visokia… O tai kuri iš tiesų esu? Pusiausvyros, harmonijos, ramybės šįkart išvažiuoju savyje atrasti. O kuo toliau nuo komfortiškos aplinkos esu, tuo geriau aš galiu į save įsigilinti.
O taip pat išvažiuoju, nes gyvenimo kitoje šalyje iššūkis mane paaugino taip smarkiai, kad jaučiu didžiulį norą vėl save išmėginti.
Tai lyg kažkoks sado-mazohizmo variantas, nes žinau, kad pirmos savaitės bus sunkiausios kokias esu turėjusi per pastaruosius 1,5 metų. Bet noriu pajausti tą, nugalėtojos jausmą. Kaip sesuo sakė “Jei įveikei francus, tai įveiksi ir jankius”. Blogiau nei pirmi mėnesiai be kalbos, be veiklos ir rudeniui artėjant, tikrai ne bus.
Viskas bus gerai! Nujaučiu, kad vasara bus išskirtinė…
