Whiteface (4,865 feets (1,483 m)). Iš trečiojo karto įveiktas…
Baigusi mokyklą buvau tapusi tikra “sofos-bulvė”. Be priverstinio vaikščiojimo keliaujant ir “išsitaškymo” klubuose- visiškai nejudėjau. Jokių priverstinių kūno kultūros pamokų, važinėjimo dviračiu po Širvintas ar lysvių kasimo sode. Nieko.
Vasaros pradžioje nebūčiau patikėjusi, kad sugebėsiu netinginiauti bei nesusikuriu daugybės pasiteisinimų, bet išties įveiksiu daug fizinių iššūkių iškeltų pačiai sau. Labai didžiuojuosi savimi, kad vėl atradau aktyvią veiklą. Kai tik turėdavau laiko ir nepuldavau į kelią ieškoti įdomių istorijų, sau keldavau fizinius iššūkius. Bandžiau bėgioti, bet niekaip nesuprantu, kaip reik kvėpuoti, tad likau prie dviračio ir savo kojų, sugebančių žygiuoti. Iš pradžių buvo sunku vėl prisiprastinti dviratį. Oi, viską skaudėjo. Bet nepasidaviau ir vakar numinusi 60 km, ryte vėl sėdau ant dviračio lyg niekur nieko. Sunku patikėti, kaip kūdikio žingsneliais, daug kartų norint pasiduoti, vėl priminiau savo kūnui, kaip būti ištvermingam. Taip pat su žygiavimu į kalnus. Pirmomis vasaros dienomis, kojas mausdavo jau po pasivaikščiojimo šalia esančios upės. Tačiau pasiryžau, kad per šią vasarą privalau užkopti į Whiteface kalną. Pirmąkart tai bandant padaryti, birželio gale, teko baigti pusiaukelėje (Marble viršūnėje), nes tiesiog jau nepajėgiau pajudėt daugiau ir batai visiškai suplyšo tai darant. Antrąkart, liepos viduryje, vėl baigiau ten pat, kur ir pirmąkart. Buvau tokia pikta ant savęs, bet prižadėjau sau ir visiems pasiskelbiau, kad neišvyksiu iš Amerikos kol nepasiekus viršūnės. Tad prieš dvi savaites, trečiąkart kopiau į tą kalną. Pasiekiau viršūnę, daug lengviau nei galėjau tikėtis. Tačiau toks, 25km pasivaikščiojimas vėliau jautėsi tris dienas.
Pusiaukelėje. Marble viršūnė.
Dabar bandau nusiteikti, kad ir grįžus į Lietuvą išliksiu aktyviai (mama, pažadu sukast i visas lysves šį rudenį！）. Gera jausti, kad išties tampu ištvermingesne ir galiu tapti dar stipresne. Tik reik nepasiduoti ir toliau kelti sau fizinius iššūkius.
p.s. žinant visus mano planus, aš TURIU tapti fiziškai geriau pasiruošusi. Tikiuos, ruduo ryžto nepragaišins.
