BlogasPavadinimas

100daysofusa:87 (Architektai ir Malta)

Paskutinis mano savaitgalis čia, New York valstijos šiaurėje. Pirminis planas buvo keliauti aplankyti savo fermerių Chestertown‘e, kurie mane kartą jau rado ant kelio prie kapinių. Tačiau artėjant mano savaitgalio pradžiai (t.y trečiadienis- ketvirtadienis)  pradėjo kuždėti tas balselis galvoje „Keliauti pas tuos įdomius žmones- puiki idėja. Tačiau, juk žinai kaip viskas bus. Negi nenori staigmenų, nežinomybės, nuotykio…?“

Antradienį ryte prašiau į CouchSurfing  Šiaurininio New Yorko valsijos grupę žinutę, kuri skambėjo kažkaip taip ” Sveiki. Beveik prieš tris mėnesius atvykau į JAV. Pradžioje negalėjau net įsivaizduoti, kokia stebinanti bus ši vasara. Aš įsimylėjau Adirondakus. Visus tuo krioklius, miškus, kalnus. Aš mėgavausi tranzavimu aplink ir pažintimis su nuostabiais žmonėmis. Man išties pasisekė, nes turėjau galimybę pajausti mažos CS bendruomenės svetingumą.  Ir ryt, paskutinis “savaitgalis” čia, Adirondakuose… Noriu vėl jį praleisti kažkur su kažkuo… Aš dievinu buvimą nepažįstamose vietose su nepažįstamaisiais. Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus, kuri sutinkame savo gyvenimo kelyje, gali kažko išmokyti. O taip pat aš turiu progą pasidalinti savo patirtimi. Taigi, jei kas nors norėtų mane pakviestį į savo Gyvenimą mano paskutinį savaitgalį čia, aš būčiau labai laiminga”

Išties pakvietimo sulaukiau ne vieno, tad teliko pasirinkti, kur keliaut.  Labiausiai sudomino architektas Josh iš Glens Falls, kuris kvietė prisijungti prie  jo ir jo draugų vakarienei, o vėliau judėti į Karaokę barą. Taip pat susidomėjau Ritch iš Maltos (tie amerikiečiai išties “prisivogę” europietiškų pavadinimų), kuris mane pakvietė atvykti ketvirtadienį ir smagiai praleisti laiką su juo. Laiko jis turi ir nuobodžiauja, kol jo oficialus partneris Kenas išvažiavęs į komandiruotę.

 https://sphotos-b.xx.fbcdn.net/hphotos-snc6/s720x720/255593_4122835388298_660306378_n.jpg

Į tuos fontanus nešokau, nes išties labai gilus…

Tranzavimas į Glens Falls nebuvo išskirtinis, keli trumpi pavėžėjimai ir galiausiai vienas išties geras iki tikslo. Visi vairuotojai buvo standartiniai: suaugę vyrai, važiavę vieni. Nors ne… nes pirmasis pavėžėjimas iki išties blogos vietos kitam tranzavimui buvo iš mielos, pagyvenusios Singapūriečių poros. Keliauti labai neskubėjau, mėgavausi saulėta diena ir jau beveik paskutinėmis dienomis, kuomet galiu tranzuoti čia, Amerikoje. Pasivaikščiojus po Lake George su tramvajumi nukeliavau į Glens Falls, kur skubiai nubėgau į artimiausį Burger Kingą persirengti. Pakeliui dar dideliu matmenų darbuotojas man padovanojo kuponą nemokamai porcijai ledų (sakau, kad šypsotis nepažįstamiesiems verta!). O tuomet greit į pubą, kuriame susitikau su Josh ir būriu jo kolegų-architektų draugų. Puiki vakarienė, puikioje vietoje, klausantis nuostabios muzikos ir nerealių kelionių bei meilės istorijų. Na, o vėliau apšilimas  pas vieną iš kolegių skanaus prancūziškos vyno ir linksminimasis Karaokės bare. Aš nedainavau, nes kaip žinia, būtų visos stiklinės bare sudužusios išgirdus kokį muzikinį talentą turiu.

Parsiradusi pas hosterį namo, daug labai nemiegojau, nes jam ryte į darbą, o man- atgal į kelią. Ieškodama geros vietos tranzavimui mąsčiau apie tai, kad regis pasiilgau savų žmonių, savo visuomeninės veiklos rutinos, mokymosi, Vilniaus…. Tačiau žinau, kad džiaugsiuosi tuo kokį mėnesiai kol vėl mano keliavimo aistra pradės mane kurstyti naujiems nuotykiams. Taip bemąstant sustojo furgonas, kurio salonas dvelkė žole. Tačiau rinktis iš mašinų labai negalėjau, nes nenorėjau toliau tranzuoti ant įvažiavimo į greitkelį. Visgi nelegalu, nors tobula vieta tranzavimui. Vairuotojas buvo labai nekalbus ir sugebėjo mane paleisti… ne tame mieste. Nuėjus į degalinę ieškoti reikiamos gatvės, sulaukiau pagalbos iš kažkokio senuko. Supratau, kad esu kelios mylios piečiau  nuo savo tikslo- Maltos miestuko. Senukas labai entuziastingai man padėjo žemėlapyje surasti kelią ir gatvę, bei aiškino kaip iki ten nuvažiuoti…Nesakiau, kad mašinos tai neturiu ir jau planavau nužygiuoti tą atstumą. Išėjusi iš degalinės pradėjau dairytis kur reikiamas kelias, kur ties pietūs/šiaurė, kai tas senukas sustojo su mašina ir su didžiausia nuostaba veide paklausė ar tik aš nebusiu tranzuotoja. Neslėpiau, kad taip ir yra, o jis pasiūlė nuvežti mane kur reik. Smagus, truputi pakvaišęs senukas(“- Kuo Jūs vardu?”Neprisimenu šiandien… kartais taip pasitaiko (pauzė). Juokauju, aš Denas” ), kuris buvo labai paslaugus ir ieškojo su manimi reikiamos gatvės Maltoje. Galiausia atradome Ritch namą ir atsisveikinus su juo patraukiau pažindintis su nauju nepažįstamuoju.

https://sphotos-a.xx.fbcdn.net/hphotos-prn1/s720x720/558411_4133980186911_945882321_n.jpg

Buvau pasitikta su šviežiai keptais sausainiais ir nuostabaus skonio kava. Ritch- nuostabus žmogus, su kuriuo praleidau labai linksmą dieną. Užteko kelių pokalbio minučių kol supratom, kad išties puikiai sutariam. Popietę praleidom Albany, New York valstijos sostinėje, kurioje grožėjomės išskirtine architektūra, fontanais, papietavome vokiškoje kavinėje bežiūrint futbolą ir įvertinant, kurie žaidėjai patrauklūs ir kurie ne. Buvo labai įdomu klausytis apie jo gyvenimą su jo partneriu Kenu Vokietijoje ir ateities planus keliauti daugiau. Su juo jaučiausi taip… patogiai, taip savai. Vėl pajaučiau tą nuostabų jausmą, kai susipažįsti su žmogumi tik prieš kelias valandas, bet turi galimybę išsipasakoti apie savo pasaulio viziją, apie savo svajonės, planus ir jausti palaikymą, nes tas žmogus irgi tikras svajotojas ir mato pasaulį daug plačiau nei visi. Kelyje atgal į Maltą, garsiai pasileidę M.Jakson dainas dainavome pritarimu ir dalinomės linksmomis istorijomis iš kelionių.  Tačiau galiausia vėl turėjau grįžti atgal į kelią ir pradėti grįžimą atgal į darbovietę.

Tranzavimas buvo kažkuo išskirtinis. Iš pradžių gavau du pavėžėjimus iš moterų (!), vėliau iš senukų poros ir galiausiai iš pagyvenusio vyriškio, kuris pavežė dešimtimis kilometrų daugiau iki mano stovyklavietės. Pastarieji du pavėžėjimai buvo keisti tuo, kad jų istorijos sutapo. Senukų pora, vieną kitą atrado po II Pasaulinio karo, kada Ted buvo kareivis Vokietijoje ir ten įsimylėjo vokietaitę Ruth. Paskutinis vairuotojas irgi buvo kareivis Vokietijoje ir taip pat ten susirado žmoną, tačiau ji iškeliavo anapilin visai neseniai. Atsitiktinumai…

Paskutinis mano laisvas savaitgalis, o po jo paskutinė darbo savaitė. Ačiū Dievui,  nes ne tiek darbas nusibodo, kiek paauglių čia kuriamos dramos… Ir galiausiai jaučiuos nusipelniusi savo nepertraukiamos savaitės keliavimo ir nuotykių. Nors ir taip šią vasarą jų netrūko, nes išties moku savo laiką išnaudoti. Kaip mano kolega lietuvis sakė “Negali subinės nusėdėti vienoje vietoje...”

Facebook comments:

Profile photo of vjusta

Author: vjusta

rabbit follower

Comments are closed.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar