Prieš porą savaičių ilgai pasakojau apie savo neeilinio dydžio kvailystę- tranzavimą vienai į/iš Niagaros krioklių, tačiau taip ir nepaviešinau, ką aš veikiau ten nuvykus. Priežastis- ilgai laukiau iliustracijų – nuotraukų iš savo hosterio Mike. O viskas buvo taip. Pasiekusi Bufalą, supratau, kad tai tikras nemažo dydžio miestas. Kadangi dviejų vokiečių buvau paleista užmiestyje, teko tris (!) valandas žingsniuoti iki centro, kur turėjau apsistoti. Atrodė, kad tas ėjimas niekas nesibaigs. Na, bet išties pamačiau to miesto rajonus labai gerai. Nors ir buvo nejauku keliauti per visokias apdaužytas gatves ir klausytis, kaip policijos sirenos kaukia… Bet kuo labiau artėjau prie centro, tuo labiau Bufalo pradėjo man patikti. Galiausiai atsidūrusi centre, pastebėjau keistą tendenciją- tatuiruočių ir muzikos salonai ant kiekvieno kampo, o ir kas antras praeivis turi stebinančiai nuostabius piešinius ant odos.
Labai žavus hosterio kambariokas
Galiausiai sutikau savo svetingąjį amerikietį ir jo kambarioką, kurie sutiko mane priimti į savo jaukius namus. Vaikinai iš stuomens ir iš liemens. Aš visad jaučiuos, kad esu didžiulė, bet šalia jų jaučiausi žymiai mažesne. Jų namai pasižymėjo perdėtai gerų stiliaus pojūčiu, o terasoje turėjo įkūrė maža botanikos sodelį. Gyvenime neteko sutikti vaikinų, kurie taip smarkiai mėgsta augalėlius vazonėliuose. Išties buvo labai juokinga, kai grįžti po vakarėlio, o jie eina… laistyti savo augalėlius. Jei kyla kokių abejonių dėl jų seksualinės orientacijos, tai galiu pasakyti, kad visi jie turi merginas
Pirmą vakarą buvau pusgyvė po visos dienos tranzavimo, tad likome namuose ramiai pabendrauti žiūrint kvailas amerikietiškas komedijas ir geriant alų. Regis per šią vasarą pagaliau išmokau jį gerti. Nors vis tieks, bet koks kitas gėrimas man skaniau nei alus. Tačiau prie kompanijos tai visas puikus gėrimas man, nes geriu jį labai ilgai…
Keliaujant į Ameriką norėjau aplankyti tik NYC ir Montrealį. Deja pastarasis tapo nepasiekiamas, dėl mano boso pamesto dokumento… Bet Niagaros kriokliai turbūt net geriau!
Man labai pasisekė, nes kitą ryta mano vaikinukams nereikėjo į darbą ( griauti pastatų), tad pasisiūlė mane nuvežti prie Niagaros krioklių. Jie didžiuliai. Maniau, kad tai kažkas perdėto, bet išties jie įspūdingi. Kai pagalvoji apie visą tą vandenį, apie tą griaunančią gamtos jėgą, šiurpas per kūną nubėga. Vaikinukai ne tik bastėsi su manimi prie Niagaros krioklių, bet ir vėliau klaidžiojome po šalia esančias salytes ir laipiojome ant uolų.
Dairaus naujų kiškių…
Grįžę Bufalo nukeliavome II pasaulinio karo laivų pasižiūrėti ir šiaip Mike pabuvo puikiu gidu tame mieste. Išties daug žino apie vieta, kurioje gyvena ir mėgaujasi tomis žiniomis dalindamasis. Kai manęs paklausė, ar ką nors kolekcionuoju iš visų savo kelionių, nes pastarieji jo svečiai mieste ieškojo visokių šaukštelių/lėkštučių/puodelių… ” -Kolekcionuoju. Fontanus”. Jiems ši mano kolekcija išties patiko, tad važinėjome po miestą, šokinėjau po fontanus, o jie greit visą tai fiksavo. Vėliau pavakarieniavę ir atsipūtę išsiruošėm į barą tam, kad pamatyčiau naktinį Bufalo gyvenimą ir vaikinukai bandytų mane įkalbėti paragauti įžymiųjų Bufalo vištienos sparnelių. Oj koks spaudimas buvo, bet atsilaikiau. “- Taip, jūs dideli vaikinai ir turbūt išties, palyginus su amerikiečiais, daug išgeriate, tačiau aš esu iš Rytų Europos. Aš žinau, kaip gerti.” (priminimas ateičiai- nustoti taip kalbėti, nes galiu prisivirti košės). Po daugybės skirtingų šotų , kažkaip vis tiek juos sugebėjau aplošti juos biliarde ir paryčiai pargrįžus namo lūžti kelioms valandoms…Na, o kita diena buvo išties sunku visomis prasmėmis.
Dievinu Couchsurfingą. Reiks paminklą kada tam projektui pastatyti. Ir visiems kitiems nuostabiems nepažįstamiesiems, kurie dalinasi savo gerumu su manimi.