BlogasPavadinimas

100daysofusa:94 (…baikeriai aplink mane)

Pabundu, nes girdžiu kažką kreipiantis į mane: „– Ar jūs užsisakėte Indų vegtariškus pietus?“ „- Oj. Taip. Ačiū jums labai“

Tik atsisėdus į lėktuvą, net nesulaukus, kol jis pradės judėti… nulūžau. Tai suprantama, kai paskutinį kartą miegojau kokias tris valandas, nes nusprendžiau paskutinę naktį padaryti, kai ką visiškai trenkto.

Lėktuvuose šiaip man nepavyksta užmigti, bet šįkart netikėtai atsijungiau valandėlei ir pražiopsojau atsisveikinimą su Amerika. Vėliau bandžiau save užmigdyti nemokamu vynu, tačiau pastangos buvo bevaisės, tad nusprendžiau toliau bandyti aprašyti savo praleistas dienas Albany, New York valstijos sostinėje.

*********************************************************************************************************************************

Josh- mano hosteris Albany mieste tapo todėl, kad nuo vasaros pradžios vis planavome susitikti. Jis su manimi susisiekė po to,  kai viešai rašiau į bendrą CS grupę apie savo keliones, bendrakeleivių paieškas. Tačiau niekaip nepavykdavo man susiplanuoti kelionės būtent į Albany, nes mano savaitgalis būdavo viduryje savaitės. Prisipažinsiu, kad mane vyliojo tai, kad jis turi… motociklą. Turiu potraukį tiems metaliniams žvėrims, o jis pažadėjo man pasivažynėjimą.

https://fbcdn-sphotos-b-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/485751_4191133455707_201500162_n.jpg

 

Niekad negalėjau suprasti, ko tie visi baikeriai būna grupėmis laksto per kelius… Išties važiuoti būryje su kitais, nerealūs pojūtis. Su Josh nuvažiavome į motociklininkų klubo kas savaitinį susitikimą, po kurio su daugiau nei 30 kitų narių, važinėjome po New York‘o valstijos miestukus. Nuostabus jausmas, kai išvysti prieš ir už savęs eilę kitų motociklų. Viskas vyksta labai organizuotai. Negalima lenkti, išsidirbinėti  ir taip sukelti pavojų kitiems. Kokie šeši motociklininkai yra blokeriai,  kurie ties sankryžomis sustabdo automobilių eismą tam, kad visi išliktų vienoje eilėje/grupėje. Lėkti su motociklu greitkelyje- visai kitas dalykas. Tai gąsdina, nes suvoki, kad mažas kryptelėjimas ir tu negyvas. Tai kelia baimę ir … traukia. Ekstremalūs įspūdžiai- tai mano pavojinga priklausomybė, nes tada jaučiuosi tokia gyva. Tai turbūt kaip narkotikai, nes  kiekvienąkart reik kažko stipriau, pavojingiau, nes toks pats ekstremalumo lygis jau nesukels tokio pat malonumo pojūčio, kaip pirmą kartą. Turbūt teisybė žmonės sako, kad esu trenkta…

Josh- svajotojas maksimalistas, kuris pastaruosius kelis metus dega aistra gyvenimui. Jis pradėjo daug keliaut, apvažiavo Ameriką motociklu, parašė knygą, kurią dabar redaguoja ir kurios pavadinimas man labai patinka „Jei keliai galėtų kalbėti…“. Su juo atradau išties daug panašumų, tačiau jį labiausiai stebino tai, kad aš galvoju taip… plačiai, o vis dar esu „terrible young“. Jis pabudo kai jam buvo 27, dabar jam 31, aš pradėjau bandyti taip gyventi  19, tad susivokiau žymiai anksčiau.

https://fbcdn-sphotos-a-a.akamaihd.net/hphotos-ak-snc7/s720x720/424615_4191132895693_498465362_n.jpg

Kitą dieną kol jis buvo darbe, aš basčiausi po Albany viena, bet vakare jis prisijungė ir aprodė miestą. Taip pat iššokau į dar vieną fontaną savo kolekcijai.  Kai vaikščiojau po miestą, kažkoks senelis mus susistabdė, nes jam buvo labai smalsu, kas man ant nugaros užrašyta. „-Tai, kad tai labai sena frazė. Ar žinai, kas jos autorius?“ „Žinoma žinau, domėjausi ir mokiausi filosofiją- Tai Nyčė“, „Hm…Nyčė, jo proanūkis mano kaimynas. Gyveną Clifton Park‘e, keliasdešimt mylių nuo čia“ Pasakiau, kad man sunku tuo patikėti, bet viskas juk yra įmanoma.

Albany miestas, nors ir New York‘o valstijos sostinė, tačiau nėra labai didžiulis. Vietinių vadinamas Smallbaniu  (mažuoju miestuku). Namų architektūra atskleidžia Nyderlandų kultūros įtaką, galima gatvėse išvysti spalvingų klumpių statulas, daug pastatų atrodo išties įspūdingai…

Būnat Albany vis bandžiau radus laiko, susirasti kur nakvoti New York‘e. Tai išties nėra lengva, nes tai SuperMiestas, į kurį visi nori atvykti, o jei gyveni, tai gyveni keliuose kvadratiniuose metruose. Tiems, kuriems siunčiau užklausas dėl nakvynės, jau buvo užimti kitų keliautojų. Tris kartus rašiau į visiems matomą grupę, savo Emergency couch request,  tačiau atrašydavo tik visokie keistuoliai. Išties, jei kažkas kreipiasi į mane sweetie, aš iškart pradedu ignoruoti tuos  žmones vyrus, nes jų motyvai mane priimti į svečius atrodo įtartini. 

https://fbcdn-sphotos-g-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/75194_4191132215676_478437506_n.jpg

Jau sėdėjau autobuse į Didįjį Obuolį, nors dar net nežinojau, kur teks nakvoti. Desperatiškai ieškojau internete išeities neapsistoti hotelyje, kurių kainos už naktį prasideda nuo 150 lt. Facebook‘e prisijungiau prie CS New York grupės ir netyčia pastebėjau, kad toje grupėje yra vienas mano pažįstamas, kurio net savo draugų sąrašuose neturiu. Praėjusią vasarą, kartu su savo ypatingomis draugėmis tris dienas/naktis linksminomės Varšuvoje. Paskutinę naktį mums kompaniją palaikė Gianis iš Čilės, pas kurį mes vėliau gerai padauginusios lenkiško alkoholio keliom valandom nusnūdom, o tada anksti ryte išsliūkinom, nes laukė 9 valandų važiavimas namo. Regis jam mes padarėm didelį įspūdį, nes po mėnesio jis atvyko į Lietuvą. Deja tuo metu kartu su Tarė, tranzavome po Lietuvą, tad tik Agnė atskleidė jam lietuvišką svetingumą. Nuo tos vasaros apie jį nieko negirdėjau, bet pagalvojau vis tiek pabandyti jam parašyt su viltimi, kad  jis man padės. Sėkmė myli mane, tad jis atrašė ir pasirūpino, kad jo draugas Christian mane priims pirmom dviem naktim. Tuo metu gavau atsakymą, kad kitas vaikinas mane galės priimti paskutinėms naktims  new york’e, o taip pat galiu pas jį palikti visus savo daiktus, kai tik atvyksiu į miestą. Sekėsi ir toliau,  nes kitas vaikinukas man parašė, kad galiu prie jo prisijungti kitą dieną einant į Natural History Museum, į kurį jis turi VIP įėjimą.

Taigi NYC pasiekiau žinodama, kad stogą virš galvos turėsiu ir nemokamai muziejų aplankysiu. O visą kitą… kaip bus taip bus. Išėjusi iš autobusų stoties į Time Square vėl buvau išgąsdinta visų tų žmonių aplink mane, karščio, deguonies trūkumo. Jaučiausi vėl tokia maža, maža svetimame ir tuomet dar visiškai manęs nežavinčiame mieste.

Facebook comments:

Profile photo of vjusta

Author: vjusta

rabbit follower

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar