100 dienų Amerikos žemėje manęs laukė, nes negalėjau sėdėti vietoje ir negaudyti kiškių- progų savo gyvenime.
Negalėjau net įsivaizduoti, kokia neapsakoma bus ši vasara. Vis dar negaliu patikėti, kokia trenktai drąsi aš esu. Mano polinkis į avantiūrizmą ir naivumą šią vasarą padarė neužmirštama.
Metas skaičiuosi vasaros derlių. Šį darbą palengvina tai, kad lūkesčius buvau susirašiusi. Jie buvo tokie:
• Materialus: negrįžti minuse. Maksimalus: grįžti į pliusą ir sugebėt kažkaip pakeliaut. (grįžau į pliusą, išnaršiau New York valstiją, išties pažinau įvairiausias Amerikos visuomenės puses, praleidau neužmirštamą laiką New York, Bufalo, Niagaros Kriokliuose…)
• Dvasinis: atrasti harmoniją savyje. Išspręsti prieštaravimus ir visus išsiderinimus mano asmenybėje. (Gal ir sunku bus patikėt, bet nors ir darydama visas tas kvailystės, išties manau, kad tai buvo daug brandesni nuotykiai nei seniau. Buvimas vienai kelyje, kalnuose, prie krioklių leido man save išgirsti. Iškelti sau klausimus ir išties atrasti savus atsakymus. Visų savo abejonių ir prieštarų neišsprendžiau, bet tai natūralu. Tam turiu visą gyvenimą, kuris ir yra ne tik tam, kad pažinčiau save, bet ir sukurčiau.
• Fizinis nepriaugti svorio (sako, kad ten net vanduo kaloringas…) ( fiziškai tapau žymiai ištvermingesnė ir stipresnė, svorio nepriaugau, o kai kurie pažįstami teigia, kad atrodo, kad kažkiek ir numečiau…)
• Kiškinis: padaryti kelis punktus iš savo didžiojo gyvenimo tikslų ir iššūkių plano. ( šokinėjimas į krioklius, kava Centriniame parke (su nakvynė kartu :D), nebeskendimas, nušokimai nuo uolos, tilto)
• Esminis: turėti išskirtinė vasarą, kurios būtų neįmanoma pamiršt. (Ji buvo išties išskirtinė. Turbūt net geresnė už buvusią, kuri turėjo geriausios titulą. Pamiršt? Jokių būdų, tuo labiau, kad šis tinklaraštis man padės nepamiršt)
Vasara, kuri darkart pagrindė, kad turiu nuostabų gyvenimą. Kad jį būtent tokį susikuriu savo sprendimais. Tikėjimas žmonių gerumu ir tuo, kad mane saugo kažkas ten aukštai, pasidarė labai stiprus.
Naujas iššūkis? Turėti įdomų gyvenimą čia, Lietuvoje. Artėjantis nuotykis? Po poros savaičių jau busiu visiškai tikra, bet nujaučiu, kad savo gimtadienį švęsiu ten, kur nei kalbos nemoku, kur kultūra išties kitokia, o mano galvoje išties stipriai įsigyvenęs stereotipas, apie tos šalies vyrus.
