rudens savaitgalis su ex-savanoriais
Ruduo mane surado. Slėpiausi užsikasusi visomis įmanomomis veiklomis ir tikėdama, kad išsisuksiu nuo jo glėbio. Tik grįžusi į Lietuvą iškart įšokau į savo vilnietiško gyvenimo vėžes. Darbas, savanorystė, renginiai, nauji ir seni pažįstami, susitikimai, susirinkimai… ir žinoma, studijos.
Buvo mažų pasikeitimų, nes darbo teko atsisakyti, o „Saltes“ organizacijai skirti daugiau laiko greit organizuojant „Night of Languages“ ir „Ex-EST savanorių susitikimą“. Kalbų vakaras praėjo nuostabiai, o susitikimas leido man pabūti kitame, ne dalyvio, o vadovės vaidmenyje. Tai buvo ir įdomu, ir naudinga. Dabar žinau, kiek dar tobulėti man reik, kol tapsiu gera treinere. Mission.lt prarado stiprų branduolį, tačiau iš išorės mane vis pasiekia pasiūlymai bendradarbiauti ir organizuoti misijas. Iš noro kažką pakeisti savo vilnietiškoje rutinoje, pradedu savanoriauti „Lietuvos Kalinių Draugijoje“. Tai bus išties iššūkis mano tikėjimui prigimtiniu žmonių gerumu. Kadangi išties labai noriu išmokti naujų kalbų, o TSPMI ispanų kalbos dėstymas yra labai paviršutiniškas, susiradau Alejandro. Jis Erasmus studentas, kuris mane moko savo gimtosios kalbos, o aš jį lietuvių kalbos pagrindų.
Veiklos daug ir įdomios. Tačiau… nedžiugina. Juk prasmingai praleistas laikas, tai yra tai, ko siekiu. Juk taip?
Turėčiau striksėti iš laimės, nes juk jau žinau, kad viduržiemį prasideda mano naujasis nuotykis- “Lietuvaitė kebabų šalyje”. Mano Erasmus semestras bus Turkijoje, šalia Stambulo. Džiugu, nes būtent taip viską ir planavau. Tačiau iki tol, kol išvyksiu savas universitetas manęs nelinksmina. Mokytis reik ir šiaip galva ūžia nuo visų tų rinkimų… Greičiau praeitų sekmadienis. O TU AR JAU BALSAVAI? JEI NE, BŪTINAI EIK BALSUOT!
ah… tas ruduo. Jis mano pozityvumą labai numuša. Vis klausiu savęs, kas suteiktų man laimės. Atsakymas- kelias. Laimingiausia aš jaučiuosi būdama kelyje… keliaudama… būdama pasaulio valkata. Tačiau man atrodo, kad aš turiu gebėjimą kurti prasmingus ir gerus dalykus, tad negaliu būt egoistė ir neskirti savo laiko kitiems. Jaučiu, kad taip reikia, taip yra teisinga.
Bet tam, kad ruduo manęs visiškai nepriveiktų, kuriu planą-chuliganą Vėlinių savaitgaliui, o jei ir jis nepavyks, bent trumpam išlėksiu į Norvegiją Lapkričio 10-13 dienomis.
O dabar reik atlaikyt iššūkį- išgyventi rudenį!
melagė
