Metų šūkis
In the end, it’s not the years in your life that count. It’s the life in your years. Abraham Lincoln
Mano kiekvieni metai tampa geriausi lyg tol nugyventais.
Prieš metus nebuvau tikra ar man pavyks padaryt šiuos 2012 dar geresniais, nei 2011, kurie buvo įspūdingi! Man pavyko! Negi ir vėl po metų sakysiu, kad vėl apturėjau geriausius gyvenimo metus? Tikiuosi, kad taip 
O dabar apie 2012 ir kuo gi jie buvo geresni už 2011;)
Dėl kelionių:
Šiais metais keliavau daug ir prilygau praėjusiems metams- 8 šalys, o iš jų net penkios buvo aplankytos pirmą kartą.
Keliavimas su ypatingais draugais po Vokietiją ir Norvegiją, nuotykiai kartu su Tare Suomijoje, kruize į Švediją ir Latvijos sostinėje, autostopo varžybose po Lenkiją… Mano pagrobimas Gruzijoje ir nuostabi vasara Amerikoje.
Gruzija ir mano slaptas pabėgimas nuo šeimos, kelioms dienoms tranzuojant su trimis nepažįstamais gruzinais, miegant parkuose ir miškuose ir visiškai pamiršus komfortą- taip, tai buvo įspūdingai drąsu. Tačiau vasara Amerikoje buvo… trūksta žodžių. Keliavau viena, peržengiau baimes ir tranzavau savarankiškai, pasitikėjau nepažįstamaisiais, pajutau nepamirštamą žmonių gerumą, nakvojau parke, šokynėjau nuo uolų ir tiltų, mėgavausi gamta, kopiau į viršūnes… Dar labiau patikėjau, kad pasaulis mane myli , o aš jį pamilau dar labiau. Tikrai žinau, aš ten dar grįšiu!
Dėl visuomeninių veiklų:
Suorganizuoti 6 kalbų staliukų “Night of Languages” vakarai, surengtos 5 misijos ir viena super misija su aukok.lt, prisiliesta prie Gatvės muzikos dienų tiek Lietuvoje, tiek Gruzijoje, surengtas ir vestas seminaras grįžusiems į Lietuvą EST savanoriams, savanoriauta Kalėdinėje mugėje prie Prezidentūros, Antakalnio aitvarų šventėje, surengta savanorių diena, kalbėta apie savanorišką veikla Lietuvos Ryto TV…
Puikūs, darbingi metai!
Dėl iššūkių:
Savo iššūkių sąrašą pildžiau labiau nei vykdžiau, bet…
11. Nutranzavau iki Niagaros krioklių.
13. Nakvojau, o vėliau geriau kavą Centriniame Parke Niujorke.
26. Nemačiau kranto išplaukus į jūrą.
36. Nušokau nuo tilto.
37.Nušokau nuo uolos.
54. Išgyvenau be mobilaus telefono daugiau nei 30 dienų (3 mėnesius).
55. Išsimaudžiau krioklyje.
60. Išmokau plaukti.
70. Turėjau mažiau nei 100 daiktų (vadovaujuos taisykle one in, one out)
91. Įkvėpiau savanoriauti.
93. Savanoriavau su kaliniais.
106. Iškeliavau į Work and Travel USA
Dėl drąsaus tikėjimo:
Mano tikėjimas pasauliu sutvirtėjo taip smarkiai, kad buvau pasiryžus darytis pačius kvailiausius, rizikingiausius ir beprotiškiausius dalykus, žinodama, kad mane pasiseks. O sėkmę avansu užsitarnauju darydama gerus darbus, būdama visuomeniškai aktyvi… Kuo daugiau duodu pasauliui, tuo daugiau gaunu iš jo.
“…Tam vyriškiui, kuris mane peržegnojo išleisdamas iš mašinos ir linkėdamas saugiai pasiekti tikslą. O prieš tai, tas dešimtys kilometrų kalbėjomės apie tikėjimą, gėrį ir gerus žmones. Tam kitam vyriškiui, kuris pirmąkart gyvenime paėmė tranzuotoją. Jis jautė, kad jo gyvenime trūksta pirmų kartų, tad aš tapau vienu iš jų. Tam vairuotojui, kuris padarė didelį lankstą, kad mane nuvežtų iki pat namų, o tuo metų pasakojo apie savo mamą, kurios gyvenimo kredo buvo „Padaryk kasdien po gerą darbą“. Tam vaikinui, kuris pasikvietė mane į draugo fermą, kai temstant niekaip negalėjau sustabdyti mašinos, šalia senų kapinių. Roco- už nuostabią muziką ir kad papasakojo apie gyvenimą, kuris yra viena didžiulė kelionė. Taip pat, kad papasakojo apie sinchronicity… Leisi- mergina, kuri mane įkvėpė ištrūkti iš rožinio burbulo ir bandyti pažintį kitą visuomenes pusę, kurios šiaip žmonės vengia. Ir žinoma iš mūsų bendrą mintį „Kai pradedu jaustis pernelyg patogiai, man darosi nepatogu. Man patinka jaustis nepatogiai. Taip įdomiau“. Siunčiu šilumą Pawelui, kuris privertė mane verkti bepaliekant New York. Už tai, kad jo gyvenimas dabar yra toks, apie kokį aš dažnai pasvajoju…..” Ir daug, daug kitų…
Dėl draugystės:
Mano pilką rudenį nušvietė šiltas žmogus ir šiltas jausmas jam. Jis man priminė kaip džiaugtis “balionėliu”, kaip atskirti save nuo savo praeities, susitaikyti su klaidomis ir vaiduokliais sekiojančiais mane. Jei ne jis, dar ne greit būčiau supratusi, ko man išties šiame gyvenimo tarpsnyje reikia ir ko dar ne. Ačiū Tau.
Dėl brandos:
Jaučiu, kad mano pagreitintas paauglystės etapas pasibaigė. Dėl to, šiais metais buvo mažiau kvailų klaidų. Tačiau vienos klaidos nepavyko suvaldyti, nors bandžiau… Nuo sausio iki kovo vidurio, o taip pat ir visą vasarą Amerikoje nerūkiau. Tačiau toji “mažoji pabaisa”, kurią savyje užsiauginau, vėl mane versdavo grįžti prie blogo įpročio. Bet dabar jau žinau tikrai, kad savo paskutinę cigaretę užgesinau ir “mažojo pabaisa” galės dabar badauti iki kol numirs.
Atradimai:
Vis dar AŠ. Nes susikuriu gyvenimą, kuris man pačiai labai įdomus, džiuginantisir prasmingas Su kiekvienais metais tampu vis laisvesne ir vis aiškiau pradedu konstruoti pačią save, savo mąstymą, savo vertybes.
2012-ieji buvo tokie, nes rėmiausi prielaidą, kad metų gale sulauksiu pasaulio pabaigos. Tad nebuvo laiko atidėlioti. Ir išties, jei visgi būtų ji įvykus, būčiau buvus laimingai ir įdomiai nugyvenusi metus. Tad ir toliau tikėsiu pasaulio pabaiga, nes maniškė gali būti nors ir rytoj (pfu, pfu, pfu.).
Tikiu, kad ir kiti mano metai bus Nuostabūs. O, kad taip ir būtų ir toliau vadovausiuosi savi įdomaus gyvenimo formule:
„Išnaudok galimybes“
„Ieškok galimybių“
„Svajok ir planuok, kaip ir kada jas įgyvendinsi“
„Prisimink: kas tavęs nenužudo, tas padaro stipresnė“
„Visi vertingi dalykai reikalauja pastangų ir kantrybės“
„Padedama kitiems, padedi sau“
