Mano įrašai vis dar atsilieka pusantros savaitės nuo esamų įvykių. Tad kol skundžiausi jums apie nepakenčiamus turkus, išties Turkija pradėjo pavergti mano širdį. Ir net Stambulas, kuris man nepatiko, tampa labai mylimas. Taip jau yra, kad po bjauriausių, tamsiausių dienų pradeda šviesti saulė.
Po paskutinių potyrių su turkų vyrais ir tiesiog visa šia kultūra, kuri mane vedė iš kantrybės, tenorėjau pabūti kažkur, kur galėčiau atsipalaiduot ir pasijausti kaip namie. Pabūt tik su moterimis. Jei dar pamenat istoriją iš Šilės viešbučio, ten susipažinau su nuostabiomis merginomis, kurios pasikvietė į Stambulą pabūt su jomis. Kadangi į miestą teko atvykti, nes vis dar tvarkiausi leidimo gyventi dokumentus, tad sutikau likti nakčiai (tos buvo pradinis planas) pas kurdė Simą, Bešiktaš rajone.
Belaukiant Sedos Bešiktaš centre, Janessa spėjo įsižiūrėti į kažkokį benamį, kuris jos nuomonė buvo labai simpatiškas. Tai tik dar viena maža detalė, kodėl aš išties myliu Janessa. Ji nesveika ir tai, man labai patinka.
Sima yra Ismail sesuo (vaikinas iš CS, pakvietęs mane į viešbutį ir tris dienas bandęs įtikinti permiegot su juo), tačiau ji iki šiol nežino, iš kur aš pažįstu jį. Tebūnie 
Nors su Ismail visiškai nebebendrauju, tačiau jo šeimą vis geriau ir geriau tenka pažinti. Sima yra kurdė, tad kol buvome su ja, galėjome jausti neapsakomą kurdišką svetingumą ir vaišingumą. Tik susitikus, iškart buvome nusivestos į restoraną, kur nuostabiai pavakarieniavome ir plepėjome apie jos naujausius santykius su naujuoju vaikinu. Janessos laukė pasimatymas, tad į jos namus keliavau viena, tačiau vakaras neprailgo. Prie mūsų prisijungė Merve, su kuria taip pat susipažinau Šilės viešbutyje ir visą vakarą trise plepėjome apie vyrus. Merginos mane mokė savų strategijų, įžeidžiamų turkiškų žodžių ir aiškino, kodėl vyrai šioje šalyje elgiasi būtent taip ir nekitaip. Apie turkų vyrus reikia atskiro įrašo, o gal net knygos…ir su kiekviena savaitė vis daugiau ir daugiau perprantu, kodėl jie tokie… išskirtiniai. Jaučiausi labai jaukiai pas ja namie, su nuostabiu vaizdu į Stambulo Taksim rajoną ir dar daugiau maisto.
Kitą rytą jau visos keturios keliavome turkiškiems pusryčiams (sūriai, medus, duona, kiaušiniai…), kur Merve ir Sima pasakojo apie savo skirtingas šeimas. Merves tėvai labai konservatyvus ir net sesuo yra praktikuojanti musulmonė, o ji pati jaučiasi agnostikė, tačiau to pasakyt tėvams negali. Simos didžiulė šeimyna (10 brolių ir seserų!) labai įvairi, bet priimanti skirtumus labai noriai. Jau teko susipažinti su trimis seserimis ir broliu, ir išties visi tokie skirtingi (… ir labai smagiai trenkti).
Visą dieną praleidome jų ofise plepėdamos įvairiausiomis temomis ir susipažįstant su dar daugiau jų artimų draugių, kurios kaip susitarusios, visos kviečiasi į savus namus. Aš jau turiu “waiting list” žmonių, kuriuos reik bandyt aplankyt kiekvienąkart lankantis Istambule. Popiet su Seda, kuri yra pats dvasiškiausias ir šilčiausios sielos žmogus, kuri esu sutikusi šiame gyvenime, apsilankėme mečetėje, maldos metu. Seda meldėsi, o mes su Janessa klūpėdamos šalia gerėjomes ta energija ir tuo sunkiai įvardinamu jausmu, matant šimtus vyrų (ir 11 moterų!) besimeldžiančius vienas šalia kito.
Daug klausimų, daug abejonių, dar daugiau pasimetimo…
Labai daug kalbuosi su žmonėmis apie religiją, apie Dievą ir tikėjimą. Bandau atsakyti į klausimą, kodėl tikinčiam žmogui, reik religijos. Negi neužtenka tikėt. Kodėl reikalingos taisyklės, nuorodos kaip elgtis, istorijos, kuriomis privalu tikėti.
Matydama, kad šioje kultūroje svetingumas ir gerumas nepažįstamajam yra žymiai gilesnis, bandau suprasti ar tai dėl religijos, ar dėl kažko kito. Kodėl čia šeimos vertybė daug stipresnė, negi vakarų pasaulyje? Kodėl Islamas atrodo toks bauginantis daugeliui žmonių? Šiomis savaitėmis peržiūrėjau daugybė video, perskaičiau daugiau literatūros, nei kad skaityčiau savo studijoms, o užvakar nusipirkau koraną. Nes noriu suprasti, nes noriu rasti atsakymus.
Vakare planavau keliauti atgal į Šilę ir pradėti ruoštis egzaminų savaitei, o Janessa planavo keliauti į klubą, tačiau Stambulą pradėjo plauti lietus. Tad galiausiai likau dar vienam vakarui pas Simą, pas kuria tiesiog žiūrėjome filmus iššokusios į pižamas, persivalgusios ir laimingos, kad net ir tolimoje šalyje galima surasti žmonių, su kuriais jaučiamės jaukiai.
Kitą ritą, po Simos paruoštų pusryčių, iškeliavau į Azijinę Stambulo pusę iš kurios turėjau patraukti į Šilę. Prieš tai sumaniau susitikti su vienu savo dėstytojos iš Lietuvos pažįstamu. Gera sutikti žmogų, kuris išsilavinęs ir daug matęs ir nebando manęs kabinti. Gal tiesiog taip jau buvo pora savaičių, kad sutikau tiesiog netinkamus vyrus. Dabar pradėjau sutikti tuos, kurie išties įdomus ir nėra tokie straight-forward, tad įmanomos draugystės.
Žinoma, grįžus į kambarį teko susidurti su savo persekiotojų nr.1, kuris tiesiog įėjo į kambarį su savo draugais ir bandė įkalbėti keliauti su juo į Šilę. Bet esu išmokusi, nebesielgti mandagiai ir aiškiai nubrėžti ribas, tad jie buvo išvaryti greit. Po valandos jau kitas vaikinas buvo mano kambaryje, su arbata ir valandų valandas buvau mokoma, kaip elgtis su turkais, kad jie neužknistų. Taip, pagaliau susirandu vyrų draugų, kurie mąsto galva, o ne kažkuo kitu.
Gyveni ir mokaisi
Comments are closed.