Važiuojam…
♥ Man pasipiršo. Sutikau, jei įvykdys tris sąlygas: palauks iki 2020, išmoks lietuvių kalbą ir patiks mano mamai. Paskutinės sąlygos įvykdymas yra neįmanoma 😀 Kai gaunu žinutę su tekstu “važiuojam“ (būtent, lietuviškai), šoku į kelnes ir patogius batus, nes žinau, kad lekiosiu po mažus turkiškus kaimelius, kur tik keli namai ir mečetė, stebėsiuosi žalsva jūra ir nuostabiais vaizdais nutviekstais saulėlydžio ar pilnaties šviesa… Taip, taip… Gyvenu pakilia romantiška nuotaika, nors ir žinau, kad viskas laikina.
☻Bandžiau dar grįžti į savo žaidimą “Išnaudokime turkų vyrus”, nes jie patys prašosi. Vis siūlosi į visokias vakarienes mane temptis ir panašiai, bet tiesiog jau nebeįdomu. Nesinori. Tačiau nesusilaikiau, kai pasiūlė nusivesti į Armin Van Buuren koncertą. Žinoma, Janessai išreikalavau bilieto taip pat… Koncertas buvo puikus, atsišokau tiek, kad dvi dienas skaudėjo raumenis.
☻Gavau rezultatus iš pirmosios egzaminų sesijos . Prisipažįstu, kad tikrai nesimokiau, bet rezultatai vis tiek neblogi. Dėl to, kad studijų lygis čia yra ženkliai žemesnis. Profesoriai puikūs, tačiau bando žinias supaprastinti studentams… Tad ir egzamine klausia pagrindinių dalykų, ne taip kaip TSPMI. Daugiausia jėgų aš čia skiriu ne mokslams, o turkiško gyvenimo subtilybėms studijuot.
Yra ir išties kvailų studentų ir nelabai puikių profesorių. Janessai teko patirti, kuomet vienas studentas pristatinėjo prezentaciją apie protestantizmą. Pagal jį, štai kaip protestantizmo pradininkas, M.Liuteris atrodo:
Liūdniausia, kad niekas iš auditorijos, nei studentai, nei dėstytoja nesureagavo. Tik Janessa laikėsi iš paskutiniųjų neprapliupdama juoktis.
☻ Prieš kelias savaites su Janessa apturėjome pačią prabangiausią vakarienę gyvenime. Kaip čia taip? Kiškis, po kiškio ir suradom Janessai darbą, mokyti anglų kalbos… milijonierių. Tad buvome nusivestos, kartu su mūsų draugėmis kurdėmis prabangios vakarienės ant Bosforo kranto. Verta sekiot kiškius… o viskas juk prasidėjo nuo to vaikino, Šilės viešbutyje 
☻ Taj Mahal, Harem, Canada, Pianoman, BabyKaan, Diablo, Longguy, Souleater, Lipbitter, Lawyer, Doctor, Kid, Downer, Curryface… Kas tai? Pravardės, kurios naudojamos čia dažniau nei tikrieji vardai. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo sunku buvo prisiminti vardus, bet dabar tiesiog taip smagiau. Aš turiu irgi kelias pravardes: M’lady, Queen (tiksliau, mano karalienė,taip esu vadinama dažniausiai saviškio turko) , Blondie (vartojamiausias), Russian bitch (norint mane paerzinti)… Žinau, žinau, elgiamės kaip kokie vaikai, tačiau…
☻ Turiu naują mėgiamiausią kavos gėrimo vietą- profesorių kambarys. Taip yra todėl, kad ten kava nemokama ir daugiausia laiko praleidžiu su profesorių asistentais ( maniškis turkas, būtent yra vienas iš jų). Jaučiuosi lyg kokia nelegalė, ypač kai tenka sutinku man dėstančių profesorius. Ir šiaip, universiteto laboratorijoje praleidžiu daugiausią laiko, nes ten ir filmus žiūrime ir alų (o kartais ir stipriau) geriame ir šokius pasidarome 😀
Nuri Alčo. Keistas gėrimas, kuris vadinamas filmų veikėjo garbei, kuris įmaišydavo į moterų gėrimus migdomųjų ir jas išprievartaudavo. Ir išties šis gėrimas veikia keistai. Geri lyg sultis ir bahh… girta kaip tapkė.
Kada grįšiu, dar nežinau. Tačiau, žinau, kad lygiai po dviejų mėnesiu privalau peržengti Turkijos sieną (viza baigiasi…). Nesinori apie tai galvot, tad ir negalvoju. Dar du mėnesiai laukia staigmenų, tad mėgaujuosi kiekviena diena. Gera gyvent įdomiai.
