Kirai, ne žuvėdros…
Kirai, ne žuvėdros everywhere… Jos man žavi spinduliuojama laisvė, tad jau šimtus jų nuotraukų prikaupiau.
Pavasariškas savaitgalis, kuomet ne tik jau pamatai bežydinčius šalpusnius prie šaligatvių, bet ir pardavinėjamas išsprogusių kačiukų šakeles. Mano planas pabėgti nuo žiemos vykdomas sėkmingai. O girdėjau, pas jus tai darosi šalta… che che che. Tikiuosi, išgyvensiu šią žiemą nei karto nesusirgus, nors sergu kiekvieną šaltąjį sezoną.
Kartu su vietiniais Erasmusais išvykau aplankyti Princo salų. Tai vienas iš must-see Stambule. Aš juk esu beviltiška turistė, nes vengiu lankyti vietas, kurios yra kiekviename kelionių gide. Tačiau kartais aplinkybės priverčia, kaip kad visiškai neturėjimas ką veikti. Tad trokšdama pabėgti nuo nuobodulio, įšokau į keltą, kuris turėjo mane nuplukdyti į salas.
Skrodžiant bangas nenuobodžiauju, nes ne tik grožiuosi Stambulu, bet ir išvystu kelto gyvenimą. Turistai vis dar miega žiemos miegu, tad jaučiu kaip visi mane pastebi (nors ir jau nebe esu blondinė, bet degantys plaukai irgi atkreipia dėmesį…). Kai kurie bando užkalbinti ar įsiūlyti turkišką riestainį- simit, kurio nesuvalgau, bet pasidalinu su paprašaikomis kirais (ne žuvėdromis), nors jos badavimu ir taip nesiskundžia. Apsukrieji turkai vykdo kažkokios prekes demonstracija (... negi jūs vis dar skutate daržoves su peiliu. Kaip jus galite gyventi be skustuko?), nes žino, iš kelto pabėgti negalime, tad teks išklausyti.
Atvykus į Princo salas suprantu, kad jos išsiskiria savo stebėtina ramybe. Tolumoje matau Stambulą, kuris atrodo toks ramus ir tylus, nors žinau, kad ten visi bėga, šūkauja ir bando prasiveržti pro gatves. O salose nėra transporto. Tik asiliukais ir arkliais tempiamos karietos bei dviračiai. Žiemą nėra ir turistų, tad ramybė garantuota.
Šios salos gavo tokį pavadinimą dėl to, kad Bizantijos laikais į jas buvo tremiami karališkosios šeimos nariai, o Osmanų imperijos periodu – sultonai. Tremtis buvo reikalinga tam, kad konkurentai nebūtų per arti sosto, o tam, kad tikrai nekeltų problemų dažnai prieš ištremiami jiems būdavo išduriamos akys. Aklas konkurentas ir įkalintas saloje= silpnas varžovas. Didžiausioje saloje- Biukadoje taip pat kelerius metus kalėjo rusų revoliucionierius Levas Trockis su šeima, kuomet čionai buvo ištremtas 1929 metais. Dabar šis salynas tapo populiari poilsio vieta, kurioje vasaros vilas turi daugybė Stambulo turtuolių. Salose laisvai ganosi gyvuliai, laksto beglobiai šunys ir katės, kurie tampa ištikimais draugais vaikštinėjant po salas.
Be keleto įdomių pastatų, gražaus vaizdų ir valandų vaikščiojimo, nėra jau tos salos tokios išskirtinės, bet aplankyti kartą galima, kad bent jau nebereikėtų stebėti nustebusiu veidų “Tu tiek laiko jau esi Stambule, o salose dar nebuvai?”.
Ne, nes randu kitų pramogų 
Comments are closed.