BlogasPavadinimas

Sugrįžimas į žiemą

https://fbcdn-sphotos-a-a.akamaihd.net/hphotos-ak-ash3/t1/1623757_10202434208315604_1526719204_n.jpg

Įsėdu į mašiną. Vairuotojas nesustodamas juokiasi. Būtent jis mane pasikvietė per CS. Šalia jo sėdintis vyriškis šaukia kalbėdamas telefonu ir net baigęs pokalbį tęsia savo keiksnojimus, kuriuos mano turkų kalbos žinios leidžia lengvai suprasti. Kemal (mano hostas) atsisuka į mane, paduoda pakelį cigarečių ir riestainį. “–Mes truputėli pasivažinėsime. Turime reikalus sutvarkyt.” Sustojame daugybę kartų. Tai prie vieno namo, tai prie banko, tai dar kažkur. Kemal išlipant iš mašinos pastebiu šautuvą ant diržo, o piktasis draugas Osman ir toliau šūkauja. Nedrąsiai paklausiu, ar viskas gerai? Atsako, kad taip. Kad turi problemų, bet po valandos jas išspręs ir viskas bus gerai. Kemal leidžia garsiai muziką ir paduoda man antrąjį riestainį. Hmm… Įdomi pažinties pradžia.

Jau sutemus pradedame važiuoti į Ayder. Tai populiarus kurortas Rizes regione, kur žmonės atvažiuoja žiemos metu slidinėti, o vasarą mėgautis gamta. Galiausiai privažiuojame SisOtel viešbutį, kuriame dirba Kemal. Nejučia pagrindinio salono židinyje atsiranda malkos ir maloni šiluma pasklinda po aplinką. Kitą akimirką ant stalo atsiranda užkandžiai ir alus.

https://fbcdn-sphotos-b-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn2/t1/1779189_10202434210435657_585745417_n.jpg

Nuotaika greit pasikeičia. Osman atsipalaiduoja ir pasirodo, kad jis labai mielas vyriškis. Kemal pasakoja man istorijas apie kalnus ir visokius žvėris, kurie tūno miškuose, tad kiekvienas privalo nešiotis ginklą. Niekad nežinai, kada prireiks. Ayder miestelyje beveik vien tik viešbučiais ir restoranai. Visi taip ir gyvena, laukdami turizmo sezono. Kemal vis kartoja apie tai, kad pasaulis yra nuostabus, lyg bandydamas save tuo įtikinti…

Buvau šešiolikos kai vasaromis dirbau Antalijoje. Ir ten sutikau ją. Ji buvo vokietė ir atostogavo su savo šeima. Ji turėjo nuostabias žalias akis ir tamsius plaukus. Iškart ją įsimylėjau, o ji – mane. Vieną dieną atėjo jo tėvas pas mane ir pasakė, kad jei noriu galiu su jais keliauti į Vokietiją. Jis ten turi kompaniją, kurioje galėsiu dirbti. Jis matė, kad aš ir jo duktė išties mylime vienas kitą. Tačiau… aš buvau toks jaunas. Neišdrįsau priimti pasiūlymo. Jie išvažiavo, o aš likau. Galbūt visas gyvenimas būtų buvęs visai kitoks…

 

Kai jis man tai pasakojo mačiau jo akyse liūdesį. Bandė save pralinksminti sakydamas, kad galbūt dabar jo gyvenimas daug geresnis nei, kad būtų buvęs. Vėl pakartojo, kas pasaulis yra nuostabus.  Tačiau abejonė balse buvo jaučiama. Apgailestavo, kad neišdrįso, net jei ir nieko iš to gero nebūtų išėję. Tačiau nepabandė, tad nežino…

https://fbcdn-sphotos-e-a.akamaihd.net/hphotos-ak-ash3/t1/1958283_10202434211795691_1023987373_n.jpg

Pasijuntu pavargusi, tad klausiu, ant kurios sofos, galėsiu miegot. Pasirodo, ne ant sofos. Osman ir Kemal nusprendė, kad miegosiu Ayderoom viešbutyje, kurio savininkas yra Osman. Kadangi  tai geriausias viešbutis Ayder (vėliau patikrinau šią informaciją booking.com, ir išties jie nemelavo). Dabar viešbučiai pustuščiai, tad man leido įsikurti pačiame geriausiame kambaryje, kurį dažniausiai užsisako jaunavedžiai. Gyvenime negalčiau sau leisti apsistoti tokiame kambaryje, kurio kaina nakčiai didesnė nei mano visos kelionės biudžetas.  Koks išties geras tas kambarys supratau ryte, kai pabudusi pamačiau nuostabų vaizdą priešais mane. Pasijaučiau grįžusi į žiemą, nuo kurios bandžiau pabėgti pastaruosius mėnesius. Tačiau slapčia jos buvau pasiilgusi. Greit papusryčiavusi su Osman, išlėkiau viena tyrinėti apylinkių. Ramuma, tyla, tik čiurlenančio vandens garsai…

https://fbcdn-sphotos-h-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn2/t1/1972252_10202434210795666_704323389_n.jpg

https://fbcdn-sphotos-a-a.akamaihd.net/hphotos-ak-ash3/t1/1509027_10202434213675738_1199409749_n.jpgKol mąsčiau apie gyvenimo grožį ir stebėjau aplinką, iš už nugaros prie manęs prisėlino žvėris. Tai buvo tik šuo, kuris jautė didžiulę aistrą šokinėti ant žmonių. Jo draugiškumas buvo išties gąsdinantis ir kai tik turėdavo galimybę, vis bandydavo užšokti ant manęs. Vos laikiausi ant kojų, tad pradėjau grįžinėti į gyvenvietę, o šuo tapo mano kompanionu. Po kažkurio laiko prisijungė dar vienas šuo, o vėliau dar vienas…Taip ir grįžau į viešbutį su gauja šunų.

Vėliau vakarienė su Kemal ir Osman, kurie mane pradėjo karaliene vadinti ir vėl vakarojimas prie židinio. Bandė pakeisti mano idėją kitą dieną tranzuoti į arbatos fermą, sakydami, kad visur pilna tų arbatos fermų… Tačiau aš žinojau, kad ir kaip patogu būti Ayder, visgi turiu grįžti į kelią.

https://fbcdn-sphotos-c-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/t1/1618397_10202434213195726_1846498083_n.jpg

Kitą ankstų rytą pabudau ir išvydau tikrą žiemą už lango. Mėgavausi kiekviena minutė to šalčio, nes žinojau, kai nusileisiu iš kalnų atgal prie jūros, vėl gyvensiu pavasariškomis nuotaikomis. Po puikių pusryčių mane nuvežė iki Ardesen, atsisveikinau su Osman ir Kemal, prižadėdama, kad vieną dieną grįšiu. Kada? Nežinau, bet grįšiu…

Pakeliau nykštį ir pradėjau tranzuoti į Borcką…

Facebook comments:

Profile photo of vjusta

Author: vjusta

rabbit follower

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar