– Nori pamatyt mano kupranugarį?
– Aha, Aha… kupranugarį.
-Netiki?
– Kodėl turėčiau tikėti?
-Lažinamės!
Taip prasidėjo mano ir Levan draugystė, o taip pat dėl to teko gaminti Tinginio pyragą, nes lažybas pralošiau. Kupranugaris ne jo, tačiau jo benamio draugo (regis iš Kazakstano), gyvenančio apleistame hipodrome. Istorija kažkokia neaiški. Kartu su kupranugariu jie buvo deportuoti iš Turkijos, o į Rusiją jų neleidžia, tad įstrigo Gruzijoje ir žiemą gyvena tame hipodrome, kuriame renkasi visokie hipiai, keliautojai ar šiaip underground’as.
Kupranugarė Čini pasirodė labai liūdna, bet draugiška. Leidosi glostoma ir valoma nuo šiaudų įsipainiojusių į jos tankų kailį. Liūdna, nes vieniša (taip Levan sakė), be to jau mėnuo kaip gyvena toje vietoje, tad trokšta laisvės. Turiu nuojautą, kad šiaip legaliai kupranugariai po miestą vaikščioti negali. O gal ir apleistose pastatuose būti jiems nėra legalu… Kad ir kaip ten, be kelių šunų, vištų ir ožkos, jai kompaniją palaiko visokie užklydėliai.
Vieną vakarą ten praleidau su būriu neaiškių prancūzų. Laužas, dainos, netoliese miegantis kupranugaris, besipešantys šunys… Tokie vakarai yra mano patys mėgstamiausi. Vakarai, kurie kažkuo nenormalūs, o tai gerai, nes tai, kas normalu man yra nuobodu.
Levan yra tikras istorijų katilas. Kiekvienas susitikimas su juo mane nuves į įdomią situaciją. Galbūt atsidursiu kažkokiame kaime už miesto, kur bus išgertuvės už artimą mirusį draugą, klausysiuosi nuostabiausių tostų ir susipažinsiu su vienu žymiausių Tbilisio menininku. O gal sodinsiu medžius, kuriems suteiksime buvusių Levan žmonų ir merginų vardus. Arba ragausiu nuostabų vyną ir čačą kažkokio draugo vyno parduotuvėje ir vėliau šoksiu gatvėje su savininku. Niekad nežinai, dėl to ir įdomu.
Jis pats kažkoks keistas. Trys žmonos (gruzinė,amerikietė, suomė),o su paskutinė vis dar neišsiskyręs. Amerikoje dėl to, kad pernelyg greit sprendimus priimdavo buvo nusiųstas į psichiatrinę, kur jam oficialiai buvo prirašytas vaistinės marihuanos vartojimas. Tbilisyje buvo pradėjęs judėjimą už jos legalizavimą. Nebegeria alkoholio, nes buvo pridaręs tokių nesąmonių girtas, kad į teismus teko keliauti ne kartą. Prižiūri kupranugarį, protestuoja Vake Parke, planuoja, kad paskutinė žmona turi būti lietuvė, nes mes mokame kapus prižiūrėti… Sakau, kažkoks keistas. Dėl to man ir patinka jis. O svarbiausia jis išties geras žmogus.
Jaučiu, kad laikas Tbilisyje neprailgs, nes surandu (arba mane suranda) žmones, kurie padeda kurti įdomų gyvenimą.
