Esu laimės vaikas, argi ne?
Paskutinę savaitę išsiaiškinusi apie Erasmus+ programą ir naujoves, jau prieš pat deadline pateikiau savo motyvacinį laišką išvykti į Erasmus vėl. Turbūt jau nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad kitą pusmetį vėl mokysiuosi Turkijoje. Vėl Stambule. Tačiau šįkart Marmaros universitete. Kodėl vėl noriu išvykti?
– Nes man labai patinka gyventi kitose šalyse ir keliauti, tad naudojuosi bet kokiomis galimybėmis šį norą įgyvendinti;
-Nes dievinu Turkiją ir noriu toliau tęsti šios šalies pažinimą;
-Nes noriu parašyti bakalaurinį darbą susijusi su Turkijos politika;
-Ir žinoma, nes noriu būt arčiau savo bernioko, kuris liepos mėnesį grįš iš armijos ♥
Jaučiuos labai, labai laiminga! Ir išties mylima kažkieno ten viršuje.
Kada grįšiu į Lietuvą? Hmmm… nežinau. Dabar mėgaujuosi studijomis Gruzijoje, kuri yra pilna staigmenų, o vasarą planuoju atlikti praktiką. Kur? Dar nežinau, jei Dievas duos, turbūt irgi Stambule.
Kaip matau mano turkiškas gyvenimo etapas dar nesiruošia greit užsibaigti…
Comments are closed.