BlogasPavadinimas

Vilkolakis

Esate girdėję apie žaidimą “Mafiją”? Aš jį buvau žaidusi per vaikų stovyklas, bet tikrąją žaidimo esmę atradau čia. Prancūzijoje jis vadinamas loup garou– vilkolakis. Idėja -žaidėjai išsitraukia lapelius ir ant dviejų iš jų yra X. Tai reiškia, kad jis yra vilkolakis. Visi užsimerkia, vilkolakiai susižvalgo, o kai visi “atsibunda” prasideda žaidimas. Tikslas- išsiaiškinti, kas yra vilkolakiai ir balsavimo būdu juos nužudyti, o jie tuo pačiu stengiasi išsisukti ir apkaltini paprastus žaidėjus. Tenka žiūrėti į akis ir meluoti, kad tai tikrai ne tu, o turbūt tai… ir apkaltini ką nors kitą. Draugai prisiekinėja, kad tai ne jie vilkolakiai, o galiausiai pasirodo, kad melavo. Žaidimas vedantis iš proto ir galiausiai supykdantis, nes mane lengva įtikinti. Pasitikiu žmonėmis.

*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*_*

Papasakosiu jums vieną keisčiausių istorijų man nutikusiu čia. Dvejojau, nes tai asmeniška… dėl tam tikrų dalių man gėda. Bet jaučiu malonumą skaitydama savo senus įrašus, nes jie padeda suprasti kokia buvau ir kuo nuoširdžiau tai yra, tuo įdomiau man. Jau po metų bus įdomu ir juokinga atsiminti šią meilės istoriją.

(PERSPĖJIMAS. ISTORIJA KVAILOKA, BANALI, bet man tokia patirtis pirmąkart gyvenime, tad verta ją išsaugoti dienoraštyje…)

Nuo ko pradėti… Nuo pradžių. Minėjau, kad dirbu su 7-iais prancūzų savanoriais vienoje komandoje. Tarp jų atradau tris puikius draugus. Assya, kurią nuo pirmos dienos pamilau dėl jos tvirto būdo, vidinio šiltumo ir kategoriškumo. Axel, jaunuolis, kuri tempdavau per dantį dėl jo vaikiškumo, priklausomybės nuo Iphone ir amžino alkanumo. Dabar jis teigia, mane transformavęs, tad dabar jau nebesipriešinu vadinama gamin (išdykusi, vaikiška) ir su juo elgiuosi kaip su mažuoju broliuku. Ir Thomas, kuris nuo pat pirmos dienos man labai daug padėjo. Jis vienintelis nuo pat pradžių su manimi galėjo susišnekėti (anglų kalba), tapo mano porininkas pagrindiniame projekte, prirašė man daugybę muzikos, filmų, pastoviai rūpindavosi, ar “pagaunu” kas vyksta aplink mane ir su juo būdavo taip smagu kalbėti apie viską.Tiesa, dar yra Damien, svarbus šios istorijos dalyvis, stereotipinis homoseksualas, kuris pradžioje man labai patiko, bet vėliau atradau tokių jo būdų savybių, kurios mane veda iš proto. Ypač tai, kad jis apkalbų karalienė. Tai jo talentas- sužinoti viską ir atpasakoti tai kitiems (dažnai pagražinant…).

Vyko mažas, jaukus vakarėlis pas Assya. Iš pradžių buvo daugiau žmonių, vėliau jų sumažėjo iki jos vaikino, Thomas, Axel ir manęs. Viska būtų buvę, kaip buvę jei ne… prakeiktas alkoholis. Nejučia (melagė, po tiek shooterių nieko kito ir negalėjai tikėtis!) apgirtau (lengva pasakyta…). Į detalės nesileisiu (nes jų gerai neprisimeni), bet susivokiau, kad bučiuojuosi su savo geriausiu draugu Thomas. Viskas būtų buvę dar gerai, jei ne netikėtas jo prisipažinimas, kad jis mane… myli. Tai puikiai prablaivę, nes protas niekaip negalėjo tos informacijos priimti, kaip logiško fakto. Sureagavau labai netaktiškai- iš pradžių pradėjau juoktis, o vėliau rusiškai keiktis bei lietuviškai svarstyti. Pasirodo, kad išties mane yra įsimylėjęs, jau kelis mėnesius… Ir po to bučinio, jis pamanę, kad aš irgi jam kažką jaučiu, dėl to ir  prisipažino…  Apie tai ir Axel, ir Assya ir net kaimynas Danielius žinojo jau senokai.

Susitariau apie tai pakalbėti kai būsime blaivūs, nes tikėjausi, kad tai tokia jo reakcija į alkoholį. Pirmadienį ryte, prieš darbą susitikus, jis dar kartą patvirtino tai, ką buvo sakęs, o aš jam pasakiau, kad jis man labai svarbus… kaip draugas.

Nejučia pradėjau elgtis su juo kitaip. Tiesą sakant- vengti. Nes jaučiausi šalia jo labai keistai, tad visą savo bendravimą sukoncentravau į Axel. Su juo taip paprasta ir linksma… Deja, Thomas pradėjo pavydėti ir konfliktuoti su Axel (skamba taip kvailai ir banaliai). Mane džiugino tik tai, kad po kelių dienų turėjau išvykti į pusantros savaitės kelionę po pietus. Tikėjausi, kad tas laikas padės visiems, viską primiršti ir bus taip kaip buvę.

Grįžusi sekmadienį namo sutikau kaimyną Danielių, kurio frazė  “He knows” mano visą atsipalaidavimą išvaikė. Visi buvo prisaikdinti, kad  ta istorija neišeis iš mūsų 4 rato (na gerai, aš pasakiau Danieliui…), o  svarbiausia buvo, kad to nesužinotų Damienas, nes tai reikštų, kad sužinos visi. Jau po to dar tikėjausi, kad jis žino tik patį veiksmo faktą, o visų meilių ir pavydų- ne. Deja…Jis žino viską. O taip pat ir beveik visa organizacija. Žiauriausia, kad dabar “meto namiokus” ar tiesiog tiesiai šviesiai manęs klausinėja “Kaip jautiesi? Turbūt nejauku dabar šalia Thomas?”

Man jau  buvo tas pats, kad žino visi, bet niekaip negalėjau nurimti nesužinodama, kas išplepėjo. Tad prasidėjo loup garou žaidimas realybėje. Visi keturi  žinoję, kaltina vienas kitą. O Damien erzina ir nesako, kas jam pasakė. Žiūriu jiems į akis, o jie prisiekinėja, kad tai ne jie. Pasitikėjimas- sunaikintas, dėl to man skaudžiausia…

Dabar regis jau viskas nurimo. Damien pasiunčiu tolyn kai prieina ir pradeda  “Nori sužinoti, kas…”, Axel ir Assya dabar jau nebepasitikiu ir neplepu ko nereikia, o Thomas…viskas labai gerai. Iš pradžių pykau, kad viską taip sukomplikavo, bet dabar jaučiuosi dėkinga, už pati gražiausia komplimentą, kokį gali išgirsti moteris.

Štai tokia ta mano pirmoji patirtis apie meilę be atsako 😉

Ką galiu pasakyti, įdomu gyventi 😉

Facebook comments:

Profile photo of vjusta

Author: vjusta

rabbit follower

Comments are closed.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar