Mano “lunch/dinner/tea buddy” Rahul (Taj Mahal), kuris tapo vienu geriausiu mano draugu čia (draugystė kartais juk matuojama, pagal galimybes šaipytis vienas iš kito ir neįsižeisti, ar ne?) man padėjo suprasti, kaip puiku būti iš šalies, apie kurios egzistavimą daug kas nežino. Kai prisistatau, kad esu…
Category: blevyzgos
Darosi neramu. Naktimis neužmiegu iki paryčių. Mintys sukasi, dėliojasi planai, dialogai, žingsniai… Kyla abejonės ar pavyks patirtį tai, ką noriu. Ar finansiškai nebankrutuosiu. Ar susitvarkysiu gerai dokumentus. Savo nerimo bandau nerodyti aplinkiniams. Mama nepadeda. Pastarąsias dienas dūsauja ir kartoja “Nevažiuok”. Liko kelios dienos, o…
Viena iš tų savaičių, kuri yra deadline’ų pilna. Negaliu nepasidalint (iš susirašinėjimo su grupioke Gintare) “Šiandien su Viktorija ir Izabele juokėmės. Kai Viktorija paragavo mano energetinio ir bandė sugalvoti į ką energetinio skonis yra panašus, nusprendėm, kad tai – rašto darbo skonis “ Tikra tiesa…
rudens savaitgalis su ex-savanoriais Ruduo mane surado. Slėpiausi užsikasusi visomis įmanomomis veiklomis ir tikėdama, kad išsisuksiu nuo jo glėbio. Tik grįžusi į Lietuvą iškart įšokau į savo vilnietiško gyvenimo vėžes. Darbas, savanorystė, renginiai, nauji ir seni pažįstami, susitikimai, susirinkimai… ir žinoma, studijos.
Dar ryškiai žalia, tačiau kiekviena diena kvepia artėjančiu rudeniu – O Dieve tu mano!- perbalusiu veidu sušunku užversdama galvą viršun. – Kas atsitiko? Ar viskas gerai?- teiraujasi amerikietė kolegė. – Tu tik pažiūrėk,- rodau pirštu viršun į medžių viršūnes. – Į ką? -Lapai. Jie jau…
Šiąnakt, per naktinį budėjimą, kaip visad atlikau visus patikrinimus su Jeng greičiau nei reikėjo. Tad nuvažiavome į miško pakraštį, kur medžių proskyna buvo nušviesta pilnaties. Palikusi kinę mašinoje besitikrinančią savo kinišką fb (kiu-kiu) išėjau į proskynos vidurį ir užvertusi galvą stebėjau dangų. Klausiausi nuostabių miško…
“Americans may have no identity, but they do have wonderful teeth.” ― Jean Baudrillard Amerika- profesionali tikrovės simuliacija. Kūrinys toks puikus, kad jau didžioji nacijos dalis nebeatskiria, kas tikra, o kas yra tik įtikėta iliuzija. Tai idėjų pasaulis. Idėjų, kurios buvo sukurtos Europoje ir beatodariškai…
Kartais galvoju, kad nereikėjo skaityti visų tų knygų, kurios manyje pagimdė norą ištrūkti iš gerai pažįstamos vietos į nežinomybę. Tam, kad patirčiau tai, ką patyrė visi tie herojai. Kad jausčiausi tokia ypatinga, kaip ir jie. Nebūčiau pradėjusi keliauti. Tranzuoti, blaškytis po miškus, pasitikėti nepažįstamųjų gerumu.…
Vėl kraustausi. Vėl tenka visą savo materialų gyvenimą sukrauti į krepšius ir keliaut į naują vietą. Liūdna, nes pirmoji mano patirtis gyvenant barake buvo puiki. Bendrabutis buvo ramus (tik vat tie, MRU ir kolegijos kaimynai nervino), žiemą šaltas, o pavasarį tvankus. Budėtojos malonios, o barzda…
Jei išgyvensiu sėkmingai, bus nerealu. Semestro darbas jau priduotas (oj dūsavau…). Po savaitės dvigubai smagus antradienis- du egzaminai! O iki tol ir toliau burbėsiu dėl nesupratingų kolegijos ir mru studentų šalia (paryčiai, naktimis skambanti muzikas…). Gerai jiems. Aš mokausi, o jie džiaugiasi vasara, prieš langus…