Kas ta monu?

Dažniausiai nesivarginu bandydama atpažinti, kuris iš praeivių ieško manęs. Pasakiau, kad mane atpažins dėl mano raudonų plaukų (kurie jau labiau  ne raudoni, o kažkas neaiškaus). Ir štai, šalia savęs pamatau vyriškį su kostiumu. Tai Mustafa, vienintelis aktyvus couchsurferis Kastamonu mieste. Labai džiaugiausi, kad jis sutiko…

CS susitikimas Stambule

Couchsurfing susitikimai turi dvi pusės: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesioji ta, kad ten sutiksi keliautojus, šios bendruomenės narius, kurie į mane yra panašūs savo beprotybe. Pasidalinsi su jais istorijomis, išgirsi jų patirtis, galbūt ši pažintis padės susirasti kur nakvoti šiąnakt arba tuomet, kai lankysiesi jų šalyse.…

Dingusi, nes įsimylėjusi

Apleidau savo dienoraštį, nes įsimylėjau… Įsimylėjau, savo gyvenimą čia. Pilną siurprizų, įdomių ir gerų žmonių, bemiegių naktų, nuotykių ir pamokų. Nors pradžioje vis kritikavau ir burbėjau dėl to, kaip mane čia viskas nervina ir su kokiais psichais tenka susidurti, bet dabar… Dabar ieškau galimybių čia…

Kitoks savaitgalis Stambule!

-Kokie jūsų planai savaitgaliui? -Mes turime planų. Leisimės į nuotykius Justinos stiliumi. Išties, nuotykių buvo nemažai. Nekantravau kartu su Janessa tranzuoti į Stambulą, couchsurfinti (dar vienas pirmas kartas jai) ir atrasti miestą savarankiškai, o ne aklai sekant paskui erasmusus… Pirmiausia turėjome nutranzuoti iki Stambulo. Einant…

Šalia kelio E18. Norvegija.2.

Kitą rytą, išsliūkinusios iš Adamo namų, nužygiavome iki greitkelio E18. Pasirodo, kad jis remontuojamas, tad geros vietos tranzavimui- nėra. Teko džiaugtis šokia tokia vietele iki žiedo ir ten tranzuot. Praėjus 5 minutėms nesėkmingam tranzavimui, jau buvome pasiryžusios keisti vietą, kai dar penkios mašinos mus pravažiuos.…

Šalia kelio E18. Norvegija.1.

Skrendam. Burba šalia skaito straipsnį Wizzair žurnale apie periodantitą, o aš bandau susikaupti ir nuvijusi nuovargį šalin, aprašyti kelias dienas praleistas Norvegijoje. Kodėl būtent ten atsidūrėme? Hmm… Nes buvau pažadėjusi savo draugei rudenį su ja kur nors nulėkt, nes norėjau įvykdyt šiems metams užsibrėžtą tikslą…

100daysofusa:95 (… beįsimylint…)

Kažkur virš Atlanto vandenyno, mąstant apie tai kokia nereali buvo mano vasara, dėkojant pasauliui už visur mane lydinčią sėkmę ir dar labiau už  tai, kad mano tikėjimas žmonių gera prigimtimi tik sustiprėjo, pradėjau verkti. Iš džiaugsmo, kad patyriau tiek daug nepažįstamųjų gėrio, nuostabių, neužmirštamų, ypatingų…

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar