Jau buvau pripratusi, kad savų žmonių šalia nėra. Pagavau gyvenimo Prancūzijoje ritmą, tarp svetimų žmonių, svetimos kultūros… Pripratau. Bet tos kelios dienos (ketvirtadienio vakaras-sekmadienio rytas) su seserimi, priminė, kaip gera būti su Tais žmonėmis. Dabar stengiuosi, visas liūdnas mintis išstumti, galvodama, kad už 11-likos dienų…
Category: kelionės
Prancūzai labai dažnai vėluoja ir dėl to nesijaudina. Rami, atsipalaidavusi tauta. Tad ir aš dabar jau nebestresuoju ir dažnokai į darbą atvykstu 5, 10 ar 20 minučių vėliau. Juk tos kelios minutės nieko nepakeis, jei nėra jokio svarbaus susitikimo. Bet dar prieš mėnesį stengiausi atvykti …
Gera lauke jausti minusą. Ypač todėl, kad saulė šviečia jau penktą dieną ir aš visa širdimi jaučiu pavasarį. Vietiniams šalta, o man tie -3 tikras džiaugsmas. Svarbiausia, kad nelyja ir vėjas nepučia. Nors vaikštinėjant paplūdimyje, vėjas atsiranda ir dar koks. Atrodo, kad ausys nukris 😀…
Kreditinė kortelė ir soldes*- priežastis dėl ko tikrai man neužteks 25kg bagažo grįžtant į Lietuvą. * skausmingi finansiniai mano padėčiai išpardavimai, trunkantis 5 savaitės ir vykstantis dukart per metus Bent jau gerai, kad jie jau įpusėjo, nes darosi nejuokinga. Jei sustoju miesto centre, kur visos…
Grįžusi atgal į savo kiemą, po Naujųjų metų šventimo bastimosi, pašto dėžutėje radau laiškelį iš La poste. Pagaliau gavau siuntinį, nors jis buvo skirtas Kalėdoms. Bet… nuėjus į paštą, jo ten neradau. Sakė, kad ieškos. O aš manau, kad užuodė paštininkas sližikus, lietuvišką šokoladą ir…
Tikiu ir tikiuos, kad tai, ką dabar parašysiu man atrodys visiškai neteisinga po kelių mėnesių. Deja, būtent tokius dabar aš matau prancūzus. Parašysiu dabar, nes visus nemalonius dalykus paliksiu senuosiuose metuose ir naujieji jau bus geresni. Nemėgstu prancūzų. Rinkausi šią šalį tik dėl kalbos, nes…
Keistai, neįprastai, bet tikrai smagiai. Būsiu žiauri, bet teisinga. Gerai, kad negrįžau atgal į Lietuvą. Taip, per Kūčių vakarienę trūko šeimos, bet išties dariau tą patį, ką ir Širvintose būčiau dariusi- visą dieną gaminau maistą (melagė, gimtinėje tai daro tik mama, o tu tik burbėdama…
Įgavusi motyvacijos nebijoti kalbėti prancūziškai, ieškoti būdų kaip užpildyti laisvą laiką ir sutikusi įdomių žmonių, su dar įdomesnėmis istorijomis ir patirtimis. Štai tokia esu aš, po „on-arrival“ seminaro, kuris vyko Sommieres, Pietų Prancūzijoje. Nors man keistai ir nepaaiškinimai iš pat pradžių nesisekė. Įsėdom ne į…
Gyvenu šalyje, kurios sveikatos apsaugos sistema pripažinta kaip geriausia pasaulyje, socialinė apsauga puiki, o gyvenimo kokybė taip pat “statistikos topuose”. Regis, visa tai pasiekta todėl, kad žmonės čia neleidžia sau “ant galvos” užlipti. Streikai, manifestai, eisenos… Nacionalinis charakterio ypatumas- reikalauti maksimalaus patogumo, galimybių sau. Gyvenu…
Atrodo, kad aš vis dar ten. Mieste, kuris niekad nemiega. Kuriame net trečią valandą nakties šurmulys didesnis nei Vilniuje piko metu. Mieste, kuris garsėja Mona Liza, Moulin Rouge, Elizejaus laukais, nors jie nieko neypatingi. Tai nėra Prancūzija, bet tai- unikalu. Paryžius yra Paryžius. Vykau su…