Escape from autumn: the island of Cyprus

I see a sky closer than usually. Clouds are behind me, a map on my knees and the backpack next to me. In one hour I will land in unknown lands that I will try to discover. I am ready to hit the road. To find new things, to experience stories and to calm down my traveler’s soul. It’s time. It’s getting to hard to stay in one place.

My travels start from a moment I buy tickets. I start to imagine and plan future trip and it makes me really exited and happy. At some moment, I understood – autumn is killing me. I bought tickets and since that moment, problem was solved. Travelling heals me. It makes me to feel alive and … happier. Continue reading

Lost in Finlandia (kaksi)

Pirmoji dalis

Atskridome į Tamperę greičiau nei  per valandą. Aš nepakenčiu ilgo sėdėjimo vienoje vietoje, tad tokia greita kelionė buvo netikėtas malonumas. Kadangi man buvo “susišvietė”, kad kelionė bus ilgesnė, busimasis hosteriui (lietuviškos versijos šiam žodžiui tikrai nerandu) mūsų nelaukė taip anksti. Mums tai nebuvo problema, tad nukeliavusios į centrą, lengvai susiradusios kur jis gyvena, jo palūkėjome. Jau buvome perspėtos, kad keliausime tiesiai į vietinį vakarėlį… Pasirodė hosteris-Petri, kuris jau buvo girtas. Persimetusios keliomis frazėmis, persirengusios, šokom į mašiną, kurią vairavo jo blaivas draugelis blondinas ir išvažiavome į kažkur užmiestyje vykstantį vakarėlį.

Apie 50 kvadratiniuose metruose išvydome kokių 30 žmonių. Nors išties, pirmiausia koridoriuje reikėjo įveikti ant grindų suverstą paltų/striukių slenkstį ir batų liūną. Tokio šiukšlyno gyvenime nebuvau mačiusi. Aš esu netvarkinga, bet ši netvarka… Ant grindų metėsi stiklinės, kažkokios juostos, popieriai, buteliai… Gėrimai pilstėsi laisvai. O! Svarbu paminėti, kad dar prieš atvykstant buvo padarytas sprendimas visiškai negert kelionės metu, tad turėjau progą blaivomis akimis dvi naktis stebėti kaip savaitgalius švenčia studentai suomiai. Kitaip… jie tai daro išties kitaip. Geria lengvesnius gėrimus- alų, vyną, kokteilius, sidrą, bet tai pradeda daryti labai anksti, apie 18 valandą. Muziką leidžia, bet niekas nešoka. Niekas nesifotografuoja. O keisčiausia… kaip čia pasakius. Prie merginų niekas nelenda, nesvarbu kokie girti, nes lenda prie … vaikinų. Rimtai, labai artimai ten vaikinai su vaikinais bendrauja. Labai. Labai labai.

Suomiai buvo labai dėmesingi ir pastoviai mus kalbindavo anglų kalba, teiraudavosi apie mus. Merginos buvo šaltesnės (gal konkurencijos bijojo, nors jausmas toks, kad ten su vaikinais reik varžytis), bet viena suomė Nora buvo nenusakomai mielas žmogus, kuris vis su mumis čiauškėdavo.

https://fbcdn-sphotos-a.akamaihd.net/hphotos-ak-snc7/385723_3283020153442_1205734072_32637800_177514433_n.jpg Continue reading

Lost in Finlandia (yksi)

Papasakosiu jums istoriją, kaip dvi lietuvaitės į Suomiją keliavo, kaip naktis praleido studentų vakarėliuose, buvo pamestos savo hosterio, pabudo kažkokiame kaime, kaip jas trikdė suomių vaikinų atvirumas, saunų gausumas ir jausmas, kai nenumanai kas įvyks po valandos… Bet apie viską nuo pat pradžių. Reik viską surašyt, kad nepamirščiau vieno įdomiausio ir keisčiausio savaitgalio šiais metais :)

O viskas prasidėjo… prie Gariūnų.
https://fbcdn-sphotos-a.akamaihd.net/hphotos-ak-ash4/393149_3282968392148_1205734072_32637775_286557751_n.jpg Continue reading

Ar nakvotum pas nepažįstamąjį ant sofos?

Aš- tikrai taip.  Couchsurfing projektas tapo nerealiu mano  kelionių prieskoniu. Net ne prieskoniu, o pagrindiniu patiekalu. Anketą couchsurfing.com turėjau jau nuo  2009 liepos, bet būdama moksleivė, gyvendama su mama ir beveik niekur nekeliaujanti savarankiškai, neturėjau galimybės išmėginti nakvojimo pas nepažįstamuosius. Šį vasarį tai pradėjusi daryti, negaliu atsistebėti, kiek daug keliautojai praranda apsistodami viešbučiuose ar hosteliuose . Tiesa,  tu taip pat prarandi kai ką pasirinkusi nakvojimą ant kažkieno sofos: miego valandas, nes plepi iki išnaktų ir tenka dalyvauti daug vakarėlių bei stereotipus turėtus apie kultūras, su kurių atstovai iki to laiko neturėjai progos pabendrauti.
http://blog.ebookers.ch/fr/wp-content/uploads/2009/03/couchsurfing_main.jpeg

Kas tai yra?

Jaunas amerikietis Casey Felton, sumanė nulėkti į Islandiją. Turbūt buvo studentas, nes pinigų rado tik lėktuvo bilietui, o nakvynei- ne. Tad prieš kelionę 1500 Islandijos studentų išsiuntė “spam” laišką, klausdamas ar gali nakvoti ant jų sofų. Ir atsirado tokių, kurie nusprendė priimti iššūkį ir apnakvindinti pas save visiškai nepažįstamą keistuolį. Tai buvo pati geriausia kelionė Casey gyvenime, tad po to jis sumanė šia idėja pasidalinti su kitais.

O ji yra tokia- tu užsiregistruoji svetainėje ir siūlai pro šalį keliaujantiems  keliautojams savo sofą (tai gali būti visas kambarys, laisva vieta ant grindų, o kartais, jei negali priimti svečių, miesto aprodymas ir kavos išgėrimas ) . Arba pats ieškaisi geradarių priimsiančių tave pernakvoti ir atrasiančių laiko tau parodyti svetimą miestą vietinio akimis.

Dabar šiame projekte jau yra įsiregistravusiu 2,7 milionai žmonių iš 246 šalių ir teritorijų. Projektas išaugo iki bendrų renginių, susitikimų, stovyklų organizavimo, nuostabaus forumo su daugybe patarimų keliautojams, bei atskira bendruomene, kuri mato pasaulį kitaip.

Kodėl?

Pagrindinis klausimas, kuris kyla to dar nebandžiusiems daryti- kodėl žmonės tai daro? Kas jiems iš to? Pinigų niekas niekam nemoka…bet už nakvynę  tau tikrai tenka “atidirbti”. Kaip? Bendraujant. Pasakojant. Beklausinėjant. Yra rizika, kad apsistosi ar priimsi kokį neįdomų žmogų ir nebus apie ką kalbėti, bet couchsurfing projekte dalyvauja išimtinai tik įdomūs žmonės. Su indu Mandar, pas kurį nakvojau tris naktis kalbėjome, kad išties couchsurferiai nereprezentuoja savo šalies kultūros taikliai, nes jie yra išskirtiniai žmonės,tokių tik keli iš tūkstančio.   Tad gauni pati teigiamiausią įspūdį apie šalis, kuriose niekad nebuvai buvęs. Tie žmones, kurie keliauja naudodamiesi coucsurfing’u yra tiek daug matė, patyrė, išbandė, kad klausantis jų istorijų, jautiesi lyg keliautum kartu. Štai kodėl žmonės, kurie negali keliauti, priima pas save keliautojus. Jų šūkis – “Jei negali keliauti aplink pasaulį, tegul visas pasaulis atkeliauja pas tave.”

Saugumas

Prieš pirmąjį kartą surfinan’t kažkieno sofą yra baimė. O kas jei… Kur saugumas, kad nenukeliausi nakvoti pas kokį iškrypelį-prievartautoją arba į namus nepriimsi vagio.

  1. Profilis– Tavo anketa svetainėje nėra tik vardas ir adresas. Ten tu atsiskleidi apie save kuo daugiau: pomėgius, svajones, žinias, motyvaciją. Gavęs kažkieno prašymą  nakvoti pas tave, peržiūrėdamas profilį gali nuspręsti ar priimsi tą žmogų nakvoti ar ne. Jei pas jį parašyta, kad jis mėgsta miegoti nuogas ir garsiai knarkia, gali drąsiai imti jo ir nepriimti. Arba jei vietoj nuotraukos, jis įdėjęs pasitikėjimo nekeliantį savo atvaizdą arba kokia internetinę iliustraciją.
  2. Rekomendacijos–  Gauti “vouched” ženkliuką gali tik tie, kurie jį gavo iš tinklo kūrėjų.Susrinkęs 3 patvirtinimus, gali jau rekomenduoti ir kitus. Tą patvirtinimą nelengva gauti, nes niekas nenori rizikuoti savo reputacija 😀
  3. Atsiliepimai– Po svečiavimosi keliautojai ir sofų šeimininkai jaučia įsipareigojimą parašyti vieni kitiems atsiliepimus. Įmanomas trijų rūšių: teigiamas, neutralus ir neigiamas. Atsiliepimą gali ištrinti tik svetainės moderatoriai, tad gali drąsiai rašyti tiesą, net jei ji ir bus nemaloni. Nors taip būna labai retai. Svetainės statistika tokia, kad negatyvių atsiliepimų mažiau nei 0,2%. Bet tai vistiek rodo, kad visko pasitaiko ypač kai tų patirčių tiek daug (apie 5 mln jau dabar…). Bet manau, kad dažniau nemalonių potyrių mes patyriame tiesiog išėję į gatvę.
  4. Patvirtinimas – jei esi apsistojęs vienoje vietoje ilgesnį laiką ir nori kelti daugiau pasitikėjimo keliautojams, gali patvirtinti savo gyvenamąją vietą paremdamas materealiai šį projektą. Bet šis būdas yra labai kritikuojamas, nes tai nėra labai patikimas garantas…
  5. http://2.bp.blogspot.com/_H0eCXmTy5FI/TLwZ-5ZE3dI/AAAAAAAABFM/BO0Bvz3U6jM/s1600/couchsurfing3.jpg

Nekeliauju ir negaliu priimti svečių. Ką daryti?

  • Gali dalyvauti vietinės CS bendruomenės renginiuose ir susitikimuose. Dažniausiai tai “Language Exchange” arba šalies, miesto tradicinių renginių šventimas kartu.
  • Gali tiesiog nueiti išgerti kavos ar aprodyti savo miestą dabar besilankantiems jame keliautojams. Realus pavydzdis- šiandien gavau laiškelį iš vieno prancūzo, kuris ryt lankysis mano mieste. Pasiūlė nulėkti papietauti kartu ir pasidalinti įspūdžiais iš kelionių. Sakė, yra Lietuvos gerbėjas. Patikrinau profilį, daugybė teigiamų atsiliepimų apie tai, kad tai nerealiai įdomus žmogus, kuris turi daug ką papasakoti. Taip pat besilankęs Lietuvoje ir besimokantis šios kalbos.  Manau ryt mano pietų pertrauka prabėgs per greit :)

Mano patirtis

Esu dar “žalia” šiame projekte, bet labai stengiuosi išmėginti visas galimybes. Jau nakvojau pas 7 nepažįstamuosius, pas mane svečiavosi irgi 7 keliautojai, dalyvavau dviejuose CS bendruomenės susitikimuose (Marakeše ir Antibėse), kartu su CS atvykusiais iš visos FR dvi dienas švenčiau karnavalą. Ateities planai- ryt papietauti su tuo prancūzų, jei visgi keliausiu į Amsterdamą- nakvoti ant nepažįstamųjų sofų, priimti pro šalį keliaujančių ant savo sofos Dunkerque, o grįžus į LT, teikti vietinio gido ir kavos gėrimo kompaniono paslaugas. Dar galvoju pamėginti taip pakeliauti po LT. Bus matyt :)

P.S.  Naudingas patarimas. Tėvams pasakyk kaip keliavai po to kai jau grįši su  nerealiais įspūdžiais.  Kam be pagrindo nervinti juos;)

 

Už įdomų gyvenimą!!!