Why I am still (again) in Georgia?

Yes, I am still here. Something in Georgian air makes me to come back and come back to this crazy land.  I believe everything/everyone has some kind of vibes. My and this land’s vibes are fitting extremely well.

My love for Georgia is not blind. There are  things I really hate and there times when I wanted to leave this country so badly. But in the end of day, I can tell- this country is special and I feel great here. I feel, how I fit here.

How did it happen that I am still (again) in Georgia? Because this year I felt very lost. I lost sense who I am, where I am going and what do I really want. It was terrible experience. This year may get award as “The shittiest year of my life”. However, in summer, when I felt that I am going to hit the bottom, my Sancho Panza (my best ever friend ever) kicked my ass and helped me to dream again.

I knew for sure- it’s time to settle down. I was too tired of moving around. Too tired of new people. Too tired of being student. I knew, I need a job. A normal job. But Lithuanian perspectives scared the shit out of me. I dreamed about job where I can combine my passion for travelling and get paid for it.This summer I stayed three months in Lithuania. I understood that constant travelling and living abroad made me to feel like a stranger in my homeland. I couldn’t manage to fit back to society. Even I was travelling a lot in my small country, I felt how I was loosing ability to dream and be optimistic. So, the greatest plan was created! To go back to Georgia, because that’s my favorite country, and find a job in tourism sector, hoping it will help me to have interesting, satisfying time.

I had never worked in tourism. I had never been tourist. I am hitchhiker, couchsurfer, sometimes I sleep in parks! However, I often had to listen, that I am inspiring so many people to travel and I am helping them to experience wonderful moments, that I started to believe that I could get a job, just because of my passion and travelling experience.

and you know what? I got it.

DSC02128It was already a day, after two months slowly loosing hope to stay in Georgia, when I had to buy tickets to Lithuania. I had to go to  one more job interview. Surprise, surprise-  they hired me instantly. It was hard to believe! I felt again – I am loved by the World.

Now I am living in Tbilisi and helping people to experience Georgia in the best way. I am showing this BEAUTIFUL country and helping them to get unforgettable moments.  It’s amazing feeling to see happy and exited people when they see amazing, spectacular views, hear interesting stories and get’s surprised by Georgian traditions.

Eh, things started to get better. Rest of the year are going to be really good!

 

Kidnapping, Georgian style

 https://fbcdn-sphotos-a.akamaihd.net/hphotos-ak-ash3/550334_3362240893911_1205734072_32671434_843559980_n.jpg

(netoli Stalino gimtinės Gorio)

“- Tau galvą nupjaus!”

“- Tave ras negyvą kalnuose”

“- Tave pagrobs”

“Įkvepiančios” prognozės skambėjo iš žmonių, kurie žinojo, apie mano  planuojamą nuotykį Gruzijoje. Logiškai mąstant, taip… tai buvo rizikinga. Prieš mėnesį Couchsurfing’o svetainėje paskelbiau  žinutę, kad ieškau tranzavimo partnerio. Atsiliepė vaikinas vardu Vashe. Su juo internetu pabendravusi, dieną prieš kelionę susitikusi, kartu su jo dviem draugeliais Tako ir Sandro pasiėmusi miegmaišius, palapines, ištranzavau pažinti Gruziją. Ar jaudinaus? Tikrai taip.  Turėjau suvaldyti tą proto dalį, kuri konstatavo, kad išties darau rizikingą dalyką, visiškai pasikliaudama trimis nepažįstamaisiais. Padėjo tikėjimas įgimtu žmonių gerumu. Mamai ir seseriai buvo pateikta kitokia kelionės versija, kad galėtų ramiai miegot naktimis, kol aš blaškysiuosi su trimis gruzinais. Svainis, pasižymintis šaltu protu ir mokėjimu saugoti paslaptis, žinojo keliones detales tam, kad jei kas atsitiktų, žinotų, kur ir kas mane pagrobė. Continue reading

Gamarjoba!

Emigrantiška dalia, kurią patyriau savanoriaudama, suartino mane su beau-frère (svainiu). Sesuo juokėsi, kad būna laikotarpių, kuomet aš su jos vyru dažniau, nei ji pati susirašau. Dar prieš Kalėdas chat’indami nusprendėm, kad man reik atvykti į Gruziją. Pavasarį, kuomet ten bus atsikrausčiusi didžioji dalis mano šeimynykščių (mama, sesuo, sūnėnas, svainis) ir svarbiausia, kuomet turėtų būti įvykęs šeimos pagausėjimas (o taip, aš jau triguba teta!). Taip buvo nupirkti bilietai su sąlyga, kad niekam nesakysim, kad aš atvykstu. Tai bus staigmena, Velykinis siurprizas. Išlaikyti paslaptį mano šeimoje yra labai sudėtinga, bet…pavyko. Nors likus savaitei ir ieškodamas batų, kopinėjimui po kalnus netyčia fb leptelėjau apie gruziniškas lauktuvės. Vyriausioji sesuo (ta kuri LT), pranešė apie tai mamai (kuri Gruzijoje)… bet jos nesuprato, kas per planas rezgamas.

Tad iškeliavau link Kaukazo. Pastebėjau, kad  Airbaltic per 9 mėnesius pasiekė Ryanair ir Wizzair pavyzdžiu, tapdami žymiai griežtesni rankinio bagažo atžvilgiu. Sverti teko jį ne tik prie chekin‘o, bet ir prie vartų. Kišenės vėl buvo pilnos daiktų. Continue reading

Įspūdžiai iš Gruzijos. 2 dalis

Uplistsikhe

Prieš milijonus metų Kaspijos ir Juodoji jūra buvo vienas vandens telkinys. Būtent jo dugnas ir yra visa Gruzijos vietovė, o Uplistsikhe- miestas, išpjautas/išgremžtas/pastatytas iš smiltainio. Namai, šventyklos, rūmai- viskas iš akmens. Gausių užkariavimų, žemės drebėjimų padariniai verčia lankytoją pasiremti vaizduote arba gidu, norint visą tai pamatyti. Koplyčia pastatyta 14 amžiui lyg niekur nieko stovi iki dabar, nors freskos ir sugadintos rusų, tačiau ji dar stovi.

Norint viską apvaikščioti būtini geri batai (beveik nėra jokių takelių, tenka kopti į tuos akmenis) ir šioks toks pusiausvyros turėjimas. Vėjas ten vis grasina tave pargriauti, o jei taip atsitiks, tai ir nugarmėsi žemyn, nes tvorelių ir apsaugų gausa ši lankytina vieta nepasižymi.

Žavusis gidas 😉

Turgus

Tradiciška, kad atvykus į svečią šalį  būtinai aplankai turgų. Gal tai yra šalies kultūros siela? Jei taip, tai visų tautų sielos- kiniškos :)

Gruzinų turgus man pasirodė labai kontrastiškas. Lankydamasi Tbilisio turguje (darbo dieną, kadangi šeštadieninis būtų mane sutraiškęs), turėjau klampynėti po balas, kontrastingus kvapus (žuvys, daržovės, drabužiai kai kur ant to pačio prekystalio), bei stebėti tvarkingai sudėliotus vaisius, daržoves ir kitas turgaus gėrybes. Prekiautojai neagresyvūs, nepuola siūlydami, bet tiesiog šaukia, kaip pas juos šviežia ir skanu. Išgirdę, kad kalbam lietuviškai, pasidomėjo iš kur esam atvykę, o mama dovanų gavo puskilogramį arachisų ir dar nusifotografuoti su vienu gruzinu;)

Turguje gausu žalumynų- nuo paprasčiausių petražolių, kalendros iki tarchūno, kuris mums pasirodė tikra egzotika. Nusivylimą pajautėme, kai supratome, kad tai tiesiog peletrūnas, kurio nevartojame Lietuvoje. Vynas- pilstomas, litras kainuoja apie 2-3 larius (3-4,5 litų). Virš prekystalių kabo čiurčelai- ant siūlo suverti riešutai, ant kurių ilgai pilamos vynuogių sultys ir ilgainiui šis vėrinys įgauna panašią į dešros formą. Kad ir ką pirktum, svarbu derėtis!

Drabužiai, daiktai- kinietiški, bet galima atrasti ir kai ką autentiško- tai tos keistos, siuvinėtos, kachetų kepuraitės. Ai, tiesa! Kadangi artėja Velykos, tai turguje gausu iš šaknų padarytų miltelių, kuriais dažomi kiaušiniai.

P.S. vakar vakare buvo + 20. Šilumas yra gėris 😀

Įspūdžiai iš Gruzijos. 1 dalis

Ar radau pavasarį? Taip, tik be žydinčių slyvų ir šalpusnių, dar atradau ir vėją, kuris visus temperatūros teigiamus laipsnius nupučia.  Mano kieme +14, saulė šviečia, o aš pavargusi nuo įspūdžiu gausos. O  juk dar tik trečioji diena. Sunku viską aprašyti, tad šįkart  šykštesiu žodžių, bet  nuotraukų tikrai ne.

Religija

Gruzija- giliai tikinčių stačiatikių kraštas. Nepravažiuos pro cerkves, šventas vietas ar kryžius nepersižegnoję. Į maldos namus moterys privalo įeiti prisidengusi plaukus, kitaip vietinės bobulytės ir popas už skverno tampys rodydamas į plaukus (sesers patirtis). Neįprasta tradicijai man, kilusiai iš katalikiško krašto, plonų žvakučių uždeginėjimas prie šventųjų paveikslų, prašant jų ramybės ar kito gero artimiesiems. Be to maldos namuose netrasi įprastos mums bažnyčiose griežtos tvarkos: sėst, klaupt, tylėt, melstis. Jausmas lyg turguje esi, vieni juda į vieną pusę, kiti į kitą, o viduje prekiaujama žvakutėmis ir kitais religiniai atributais.  Be to pakelėse galima išvysti daugybę medžių nukabinėtu raišteliais- tai norų medžiai.

Sameba katedra (Šv. Trejybės katedra)- tai didžiausia Gruzijoje ir trečia pagal dydį pasaulyje.  Atrodo tikrai įspūdingai.

Senojoji Gruzijos sostinė- Mtskheta. Būtent nuo čia pradėjo plysti krikščionybė gruzinų žemėse. Pagrindinė katedra- Svetitskhoveli. Yra tikima, kad būtent čia buvo sudeginta Kristaus mantija.

Dzvari vienuolynas, visai šalia Mtskhetos. Tikima, kad čia buvo pastatytas pirmasis kryžius Gruzijoje.

Goris ir Stalinas

Tai antrasis pagal dydį miestas Gruzijoje, nors man jis kažkuo priminė Ukmergę. Garsiausias kylęs iš čia žmogus-  Josifas Džiugašvilis, geriau žinomas kaip Stalinas. Be didžiulio paminklo centre, taip pat galima atrasti jam skirtą muziejų, kuriame ekspnuojamas traukinio vagonas, kuriuo jis važinėdavo, bei namas, kuriame jis gyveno.

`

Kol kas tiek 😉

Ar žinojote, kad Tbilisis yra Vilniaus miestas dvynis? Aš ne, iki tol, kol Vilniaus skvere (Tbilisyje)  to neperskaičiau.