Jaučiu, kad atradau naują pomėgį- drugelių gaudymą. Stovykloje, kol vaikai gaudė ir su vadovėliais aiškinosi, kuo kiekvienas drugelis vardu, aš juos gaudžiau fotoobjetyvu. Kokia laimė buvo pagauti Lietuvoje reta Žydraakį melsvį.
Šiandien vaikščiodama sode ir matydama drugelius vis savęs klausinėja, kuo tas ar anas galėtų būti vardu. Tad po ilgojo savaitgalio skuodžiu į biblioteką knygų apie drugelius, o tada pasiėmusi fotoaparatą į pievas.
Toks drugelių gaudymas žavus ir raminantis, nes tas tikrasis su adatelėmis ir jų džiovinimu man kelia šiurpą.
Comments are closed.